Sezonas startavo

Specialistai pataria šiek tiek pakentėti ir sulaukti netrukus pasirodysiančių briedžiukų, kurie visiškai nepavojingi grybautojams.

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė, paklausta ar turi žinių apie šių metų bobausių radvietes, atsakė pajuokaudama.

"Klausiate, kiek jau numirė? Jei rimtai, tai tokios žinios mūsų nepasiekia. Tačiau bobausiams jau pats laikas. Nors patariame susilaikyti ir pakentėti – net verdant šiuose grybuose dar lieka nuodingų medžiagų. Šiuo metu miškuose jau galima rasti ir kitų grybų, tiesa, nevalgomų. Pavyzdžiui, akis galima paganyti į raudonus grybus, vadinamus plačiataurėmis", – aiškino J.Motiejūnaitė.

Veisia trumus

O štai mokslininkai nutyli, kad Lietuvoje jau kelerius metus auginami trumai.

Kur jie auga ir ar sėkmingai, neatskleidžiama, aiškinant, neva tai komercinė paslaptis.

Paaiškėjo, kad Lietuvos ir Latvijos mokslininkai 2013 m. už ES lėšas įgyvendino projektą, kurio tikslas – Lietuvoje įveisti itin brangius ir Vakarų Europoje ypač vertinamus trumus.

Išgirdę klausimą, kur ieškoti Lietuvoje trumų, šio projekto dalyviai dėstė stebėtinus dalykus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto agrarinių mokslų daktaras Kęstutis Armolaitis aiškino, kad projekto dalyviai turėjo pirma išsiaiškinti, ar auga šie reti grybai Lietuvoje, o tada užveisti.

"Mes jų neradome. Tačiau pirmųjų grybų bus galima sulaukti tik po 6 metų. Kol dar neradome, tylime. Praėjus tam tikram laikui, ieškosime jų su šuniuku. Su paršeliais nebegalima, uždrausta. Paršeliai pasiunta, nes trumų kvapas jiems asocijuojasi su meile", – aiškino K.Armolaitis.

Kas po 6 metų

Mokslininkai į Lietuvą atsigabeno nemenkas aukso vertės trumų atsargas.

Aiškinama, esą eksperimentas pavyko – Burgundijos trumų įveisimas buvo sėkmingas.

"Pirmosios trumų plantacijos Lietuvoje įveistos keliose vietose. Vienas kelių arų sklypas įveistas prie Miškų instituto Kauno rajone, kitas –  Maišiagaloje esančiame privačiame 20–30 arų sklype. Dar viena augavietė yra Kėdainių urėdijoje, dar vienas sklypas – prie Kelmės, o prie Vilniaus trumai užveisti privačiame miške. Tai buvo toks labiau populistinis projektas, bet ypatingai šiuo projektu niekas ir nesusidomėjo", – vardijo K.Armolatis.

Viliamasi, kad kitais metais trumų galima bus ieškoti užveistuose sklypuose.

"Yra tokių žinių, kad trumų randa ir lenkai. Pas mus tokio derliaus nebus, kad biznis išaugtų. Tai labiau pramogai galima būti panaudoti. Pavyzdžiui, atvažiuoja žmogus su šuniuku, nusiperka bilietą ir ieško po mišką trumų", – svarstė K.Armolaitis.

Laukiniai trumai – nevalgomi

Mikologai aiškina, kad Lietuvoje auga įvairiausių požeminių grybų.

"Tik visi jie yra laukiniai ir nevalgomi. O juos ir randa pelės ir pelėnai, tik ne žmonės, na, gal dar šernai. Patys brangiausi trumai pas mus neauga, jiems čia per šalta. O tie, kurie randami Gotlando saloje, auga ir pas mus", – aiškino Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė J.Motiejūnaitė.

Specialistė priminė, kad Lietuvoje augantys požeminiai grybai turi savo pavadinimus.

"Laumriešučiai yra labai panašūs į trumus. Lietuviai radę kapsto ir galvoja, kad surado trumą. Tai nedažni, retoki grybai. Dažniau surandamos ankštenės, tik jos iš pradžių auga po žeme, o vėliau išlenda į paviršių", – pasakojo J.Motiejūnaitė.