- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Suomija pradėjo skiepyti audines, taip siekiant sustabdyti naujus koronaviruso židinius audinių kailių ūkiuose. Ar gyvūnai bus skiepijami ir Lietuvoje, aiškinosi LNK.
„Situacija audinių ūkiuose Lietuvoje yra gera, šią dieną neturime nė vieno protrūkio. Praeitais metais ir šių metų pradžioje turėjome penkis protrūkius, tačiau liga suvaldyta. Atrenkant mėginius, daugiau nei pusmetį neturime teigiamų rezultatų ir židiniai yra panaikinti. Aišku, toliau vykdysime stebėseną, yra ištirta virš 500 audinių iš audinių ūkių“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Paulius Bušauskas.
„Dėl vakcinacijos, iš tikrųjų Suomija pradėjo vykdyti vakcinaciją, tačiau jie vykdo ją su eksperimentine vakcina, kuri dar nėra patvirtinta Europos Sąjungoje. Kiek teko domėtis, jie dar tik žiūri, kokia bus reakcija, ir tikrai Lietuvoje dar negalime pradėti tos vakcinacijos. Aišku, jeigu ta vakcina bus patvirtinta, tai galimybė tikrai bus pasiūlyta Lietuvos kailinių augintojams, kurie augina kailinius žvėrelius, ir spręsime. Kiek buvo iš asociacijos šnekėta, tai jie nebūtų nieko prieš, bet tai būtų kiekvieno ūkio pasirinkimas ir reikia žiūrėti, kiek tai finansiškai kainuoja. Bet dar turbūt tai – tolimesnė perspektyva, o šią dieną tai yra diskusijų klausimas. Labai sunku pasakyti už pačius savininkus, ar jie norėtų, ar nenorėtų. Dar diskutuosime“, – teigė P. Bušauskas.
K. Vanago / Fotobanko nuotr.
Taip pat turime informacijos, kad zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai ar tigrai, buvo susirgę. Yra fiksuojama keletas atvejų, kad šunys ir katės buvo užsikrėtę.
Anot jo, audinių nebūtų galima skiepyti vakcinomis, skirtomis žmonėms: „Jeigu tai būtų galima, tai taip turbūt būtų ir padaryta, bet kas tinka žmogui, ne visada tinka ir gyvūnui. Lietuvoje tikrai nevakcinuojama ir tokios galimybės nėra, kad žmonių vakcina vakcinuotume gyvūnėlius. Kiek žinome, yra specifinė vakcina, organizmas yra kitoks ir tas gali nesudaryti imuninio atsako“.
Pasak P. Bušausko, iš visų gyvūnų COVID-19 greičiausiai užsikrečia audinės: „Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Danijoje, didžioji dalis buvo nustatyta audinėms, kailiniams žvėreliams, kadangi jie tą virusą greičiausiai ir išplatina, jie yra laikomi koncentruotai, dideliais kiekiais. Kai buvo didelė epidemija tarp žmonių, tai buvo perduodama ir audinėms. Taip pat turime informacijos, kad zoologijos sodo gyvūnai, kaip liūtai ar tigrai, buvo susirgę. Yra fiksuojama keletas atvejų, kad šunys ir katės buvo užsikrėtę, bet didelės publikacijos apie tai nėra. Vis tiek imliausi gyvūnai yra audinės, nes jų kvėpavimo aparatas yra panašus kaip žmogaus.“
Kaip sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas, Lietuvoje savo augintinių nuo COVID-19 skiepyti greičiausiai nereikės: „Ką mini Veterinarijos tarnyba, svarbiausia gyvūnijai yra vakcinacija nuo pasiutligės bei nuo kitų užkrečiamų ligų. Nemanau, kad ateityje galime sulaukti šuniukų, kačiukų ar kitų gyvūnų skiepijimo nuo COVID-19“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...