- Vytautas Markevičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Varlės ir kiti varliagyviai labai svarbūs mūsų gamtai: jie naikina infekcijas platinančius vabzdžius, buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą, LRT RADIJUI sako Lietuvos gamtos fondo specialistė Julija Petrošiūtė. Anot jos, įrengti požemines perėjas, kad varlės ir rupūžės galėtų saugiai migruoti, yra labai brangu, tačiau joms padėti gali kiekvienas iš mūsų.
– Kodėl varliagyviai tokie svarbūs visai mūsų ekosistemai?
– Pirmiausia, jie naikina kraujasiurbius vabzdžius, platinančius įvairias infekcijas. Varliagyvių buožgalviai mažina vandens telkinių žydėjimą. Taip pat jie yra labai svarbūs plėšrių gyvūnų ir paukščių maistas. Be to, pavasarinis gamtos choras neįsivaizduojamas be varlių kurkimo.
– Ar Lietuvos gamtos fondo specialistai tokių tvorelių, kokia yra Vingio parke, įrengę ir kitose Lietuvos vietose? Ar čia tik toks vienas didesnis darbas?
– Iniciatyva Vingio parke gimė iš pilietiškų žmonių susirūpinimo – į mus kreipėsi vienos mokyklos mokytoja kartu su vienu verslininku, kuriems labai skaudėjo širdį dėl to, kad kiekvienais metais Vingio parke sutraiškoma tiek daug varlių ir rupūžių. O mes prisidėjome prie jų iniciatyvos, padėjome ją išplėsti, ir ta tvorelė kiekvienais metais vis ilgėja.
Šiemet yra labai daug savanorių, kurie prisidėjo statant tvorelę, o šiuo metu kiekvieną dieną budi ir nešioja varles per kelią. Tai yra viena pagrindinių iniciatyvų. Labai tikimės, kad pilietiški žmonės, aktyvios bendruomenės įvairiose Lietuvos vietovėse perims šį pavyzdį, prisidės ir tokias iniciatyvas patys galės įgyvendinti. Gamtininkai prie kiekvienos migruojančios varlės ir rupūžės negali pastovėti ir palydėti – reikalingas kiekvieno mūsų indėlis.
– Jau migruoja ir kiti varliagyviai, ne tik varlės?
– Kalbame apie varles, nes jos yra pabudusios. Tarkim, Vingio parke mes jau stebime pievinių ir smailiasnukių varlių migraciją. O rupūžių dar nematėme. Taip, jos irgi migruoja panašiais keliais, tik jų migracija prasideda šiek tiek vėliau ir užtrunka šiek tiek ilgiau. Beje, į mus kreipėsi Žvėryno bendruomenė – jie taip pat nori išsaugoti greta migruojančias rupūžes.
– Kaip kiekvienas mūsų galėtų prisidėti, kad varliagyviai migracijos metu būtų kuo saugesni?
– Jei pamatote per kelią šokuojančią varlę ar rupūžę, sumažinkite greitį – greičiausiai paskui ją atšokuoja dar tuntas labai skubančių jos giminaičių. Jei matote, kad tai labai masinis reiškinys, sustokite, padėkite joms pereiti.
Požeminės perėjos – labai brangi priemonė. Mes turime keletą tokių vietų Lietuvoje ir jos yra veiksmingos, išgelbėjo tūkstančius varlių gyvybių, bet migravimo vietų yra labai daug ir visur tokių perėjų neįrengsime. Mes savo kelius nusitiesėme gerokai vėliau negu ropliai ir varliagyviai – jų protėviai tais keliais šokavo tūkstantmečius, todėl turime jaustis atsakingi už tai, kad juos išsaugotume. Kiekvienas iš mūsų, jei matome šią problemą, imkime ir spręskime ją. Padėkime varlei pereiti kelią.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų13
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai6
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas2
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė4
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...