Quantcast

Dzūkijoje pražydo lietuviška orchidėja

  • Teksto dydis:

Augalų pasaulio brangakmeniai – taip neretai vadinamos laukinės orchidėjos. Vienas iš tų brangakmenių – plačialapė klumpaitė, šiomis dienomis pražydo ir Dzūkijos nacionalinio parko Povelnio rezervate.

Kaip sako nacionalinio parko darbuotojai, kalbininkai rezervato pavadinimą taiso į Povilnio, bet jei apsilankytų, ko gero nuomonė pasikeistų. "Taigi, jei kas jus siųstų po velnių, koordinatės aiškios", – juokauja jie ir džiaugiasi, kad Dzūkijoje randama gražuolių plačialapių klumpaičių. Mat jos kiek dažnesnės Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, Dzūkijos kraštuose labai retos, o Varėnos rajone, ko gero, rastos tik Dzūkijos nacionaliniame parke ir Čepkelių rezervate.

Plačialapės klumpaitės – gegužraibinių (Orchidaceae) šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, užaugantys iki 50 cm aukščio su šliaužiančiu šakniastiebiu, apaugusiu žvyniškais lapeliais, dar vadinama lietuviška orchidėja. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Mėgsta kalkingus dirvožemius.

Paplitusi Europoje, Sibire, Rytų Azijoje. Lietuvoje labai reta ir įrašyta į Raudonąją Knygą. Nyksta dėl miškų kirtimo ir netinkamo naudojimo, tiesioginio augalų žalojimo – jie iškasami, skinami žiedai. Vietovė prie Balsio ežero šalia Vilniaus, ko gero, yra gausiausia arba antra pagal gausumą plačialapių klumpaičių radavietė Lietuvoje.

Didžiausia šio augalo puošmena – įspūdingas žiedas. Žydi gegužę–birželį. Sėklos labai smulkios, jas išnešioja vėjas. Tiesa, vesti sėklas, skirtingų autorių teigimu, augalas pradeda septintais arba tryliktais savo gyvenimo metais. Tad, jeigu sąlygos yra geros ir kurioje nors vietoje užsisės klumpaitės, jos daugintis pradės tik po gero penkmečio, jeigu ne dešimtmečio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

OHOOOOO !

OHOOOOO ! portretas
Dieviško grožio !
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių