- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus Aklojo Ežero, esančio Telšių rajone išeksploatuotame durpyne. Jie siekia nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsistatymo proceso ypatumus.
Projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atstatymo, kuris būtų vykdomas ženkliai mažesniais kaštais nei tai buvo daroma iki šiol kituose atstatomų pelkių plotuose Lietuvoje.
„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai yra unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, o siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsistatymui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, tai padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Anot mokslininko, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsistatymas – renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda pionierinės rūšys – kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum, – aut. past. ) ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos Ericaceae šeimos rūšys: paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos, – aut. past.), pelkinis gailis (Ledum palustre) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum, – aut. past.).
„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia, – aut. past.). Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atstatymo, renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pasakojo prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Vykdomu projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atvyko į Aklojo Ežero durpyną susipažinti su vykdomais tyrimais ir pelkių atstatymui, renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis bei plačiau aptarti Lietuvos pelkių išsaugojimo ir išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimus.
Apžiūrint atsistatančią Aklojo Ežero aukštapelkę, „Remil“ įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė, projekto vadovas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu pelkių atkūrimo eigoje.
Aptartos ir galimybės dar aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą bei galimybę vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...