- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos upėse ir upeliuose yra apie 1,5 tūkst. hidrotechninių statinių – užtvankų. Anot ekspertų, maždaug vienos iš keturių užtvankų būklė yra prasta ir gali kelti grėsmę žmonėms, turtui ir gamtai. Naujausias pavyzdys – nelaimė Kaišiadorių rajono savivaldybėje, kai vanduo pralaužė Lapojos upelio užtvanką ir užliejo mišką, paplovė kelią. Blogos techninės būklės užtvankos kelia nerimą aplinkosaugos specialistams.
Iškyla rizika
„Po avarijos labai nesaugi tampa tiek pati griuvusi užtvanka, tiek teritorija aplink ją. Iš karto susiduriame su didesnio masto rizika civilinės saugos ir aplinkosaugos atžvilgiu. Pašalinti panašių avarijų padarinius brangiai kainuoja“, – sako Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas Gintautas Sabas.
Šalyje yra šimtai užtvankų, kurioms šis pavasaris gresia būti paskutinis. Šių metų pradžioje fiksuojama ekstremalių įvykių – dėl gausių kritulių įvairiose šalies vietovėse kyla potvynių. Prieš pusšimtį metų ar net seniau suręsti statiniai, neprižiūrint ar prastai prižiūrint, ilgainiui pradeda neatlaikyti vandens stichijos jėgos, tad, metams bėgant, avarijų rizika didėja.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Raimondas Šadzevičius atkreipia dėmesį, kad pirmiausia užtvankos gyvavimo ciklas priklauso nuo medžiagų, iš kurių ji yra pastatyta. Pavyzdžiui, žemių užtvanka turėtų tarnauti ne mažiau kaip 50 metų, o slenkstinė betono gravitacinė užtvanka turėtų tarnauti kaip ir tiltas – apie 100 metų. Tačiau kiek iš tiesų jis tarnaus, priklauso nuo statinio priežiūros. R.Šadzevičius sako, kad Lietuvoje yra tiek gana gerai prižiūrėtų ir atnaujintų užtvankų, tiek ir apleistų, likusių be šeimininkų ir tinkamos priežiūros. Būtent tokios kelia didžiausią pavojų. „Kiekvieną turtą būtina prižiūrėti. Atvejis Kaišiadorių rajone parodė, kas nutinka, kai turtas neprižiūrimas“, – konstatuoja mokslininkas, kuris su kolegomis rengia užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studiją Aplinkos ministerijai.
Analizuoja avarijas
Po užtvankos griūties šių metų vasario pradžioje Kaišiadorių rajono savivaldybėje tekantis Lapojos upelis išsiliejo itin plačiai, buvo apsemtas miškas, vanduo priartėjo prie greta esančių gyvenviečių.
Po avarijos labai nesaugi tampa tiek pati griuvusi užtvanka, tiek teritorija aplink ją.
Hidrotechnikas R.Šadzevičius jau yra sukaupęs kelių šimtų užtvankų būklės vertinimus, analizuoja įvykusių avarijų atvejus. Anot eksperto, senosioms užtvankoms išbandymų kyla ne tik per pavasario potvynius, kai perteklinis vanduo turi nutekėti per pralaidas, tačiau ir tais atvejais, kai pralaidos užsikimšusios ir neatlieka savo funkcijos, vanduo pradeda veržtis per užtvankos viršų, ardo statinį.
„Žemių užtvankoms pavojų kelia urvus rausiantys laukiniai gyvūnai. Užtenka ondatrai padaryti tuneliuką, per kurį vanduo ima tekėti mažiausio pasipriešinimo kryptimi, ir dažniausiai tai virsta griūtimi“, – priduria hidrotechnikos ekspertas. Pašnekovas taip pat primena 2017 m. JAV atvejį, kai dėl aukščiausios JAV Orovilio užtvankos vandens išleidimo kanale atsivėrė išgraužos, o baiminantis dėl pačios užtvankos griūties grėsmės buvo nurodyta evakuoti beveik 200 tūkst. žmonių.
Parengtas sąrašas
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vedėjas G.Sabas pastebi, kad kiekviena griūtis gali sukelti neprognozuojamų nuostolių, todėl būtina užtikrinti statinių saugumą arba kelti klausimą, galbūt išvis naudingiau tiesiog išmontuoti senas, bevertes užtvankas. Juolab dalis užtvankų žalą gamtai daro metų metais: sutrikdoma natūrali upių tėkmė, kaupiasi sąnašos, nyksta natūralios gyvūnijos buveinės, pasikeičia rūšių bendrijos, skursta biologinė įvairovė. Didelių kliūčių kasmet iškyla migruojančioms žuvims ir kitiems gyvūnams.
„Prižiūrėti užtvanką yra kur kas pigiau, negu atstatyti sugriuvusią ir šalinti avarijos padarinius. Neprižiūrimi statiniai kelia grėsmę ir žmogui, ir aplinkai. Po avarijų paprastai matome išplautus, sugadintus kelius, pylimus, vandens pralaidas ir užlietas teritorijas. Natūralu, kad pribręsta klausimas, ar verta daugiau investuoti į užtvankų remontą ir priežiūrą, ar reikia tiesiog profesionaliai išmontuoti atitarnavusius ir žalingus gamtai statinius, taip užkertant kelią pavojams ir išlaidoms ateityje“, – teigia G.Sabas ir priduria, kad kai kurių dar sovietmečiu statytų užtvankų tarnavimo laikas yra pasibaigęs, dauguma jų nekuria jokios ekonominės vertės. Anot pašnekovo, tinkamai prižiūrima užtvanka gali stovėti šimtmečiais tarsi viduramžių pilis. Tačiau paveldo atžvilgiu vertingų užtvankų Lietuvoje yra mažai.
Aplinkos apsaugos agentūra yra parengusi užtvankų, kurios avarijų atveju gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ar ekonominei veiklai, sąrašą. Dėl blogėjančios techninės užtvankų būklės Aplinkos ministerija yra sulaukusi pranešimų iš įvairių savivaldybių, mokslinių institucijų ir organizacijų.
Ministerija iki šių metų pabaigos yra numačiusi sukurti finansinės paramos modelį, kuris padėtų savivaldybėms greičiau šalinti prastos techninės būklės užtvankas, kurios neturi šeimininkų arba priklauso savivaldybėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...