- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija tam skyrė daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Raginame ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodų, sodybų veši Sosnovskio barščiai suskubti juos naikinti.
Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.
Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.
„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.
Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.
Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.
Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.
Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.
Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kasmet Kauno mariose masiškai gaišta žuvys, bet taip ir lieka neaišku – kodėl?8
Kauno mariose kasmet randama į krantą išmestų nugaišusių žuvų. Aplinkosaugininkai tiria vandens užterštumą, tačiau neranda priežasčių, kodėl taip nutinka. Dabar prašoma ir žvejų pagalbos. ...
-
Prasideda didysis rododendrų žydėjimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune kviečia į didįjį rododendrų žydėjimą: daugiau kaip pusę tūkstančio krūmų auginančio sodo parke dviejose vietose – šalia oranžerijos ir didžiausios Lietuvoje vikšro f...
-
Miškininkai jau pradeda naikinti itin pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius3
Valstybinių miškų urėdijos regioniniai padaliniai jau pradeda naikinti visoje Lietuvoje augančius pavojingus invazinius augalus – Sosnovskio barščius. Pernai miškuose buvo išpurkšta 110 ha plotų, kuriuose ve&scaro...
-
Prancūzijoje nerimaujama dėl Senos upėje pastebėtos didžiosios orkos3
Prancūzijos Senos upėje už daugelio kilometrų nuo jūros pastebėta didžioji orka daugelį nustebino, bet taip pat nuogąstaujama, kad gyvūno gyvybei gali būti iškilęs pavojus, trečiadienį pranešė aplinkosaugininkai. ...
-
Įspūdingas reginys: Ventė pasipuošė lapgraužiais4
Nors pavasaris šiemet buvo gana šaltokas, gamta ir toliau nesiliauja stebinusi. Šįkart – įspūdingu reginiu Ventės rage, kur marių pakrantė pastarosiomis dienomis nuklota žalsvais perlamutriniais vabalais – žaliaisiais a...
-
Gamtoje – raudonos linijos: nežinantiems ribų gresia baudos17
Atbudusi gamta traukia keliauti į miškus, paupius ir paežeres, tačiau reikia žinoti ir ribas. Ypač tiems, kurie pernelyg prisirišę prie automobilių. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje šurmuliavo moksleiviai
Lietuvos jūrų muziejuje praėjusią savaitę šurmuliavo kaip niekada daug moksleivių. Penktadienį jie rinkosi į renginį „Matyti MĖLYNAI – veikti ŽALIAI. Dedikacija jūrai“, skirtą Europos jūros dienai paminėti. Klaipėdos &b...
-
Pajūrio pievose – mažasis varpenis
Poledynmečio reliktu vadinama itin reta paparčių rūšis įsitvirtina pajūrio pievose. Prieš trejetą metų tikra sensacija tapo Pajūrio regioninio parko direkcijos darbuotojų atrasta mažųjų varpenių augavietė. ...
-
Tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ surinkta tonos šiukšlių3
Antrą kartą Lietuvoje vykusioje Valstybinių miškų urėdijos organizuojamoje miškų tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ šeštadienį surinkta dešimtys tonų šiukšlių, pranešė Aplinkos mi...
-
Prasideda vėjažuvių žvejyba: egzotinės išvaizdos žuvys pasiduoda ne kiekvienam2
Pajūrio žvejai jau mėgaujasi vėjažuvių žvejyba, kuri šį pavasarį vėluoja kone pusę mėnesio. Egzotinės išvaizdos žuvų žvejyba gali būti nepaprastai įdomi, nes šios jūrinės žuvys pasiduoda ne kiekvienam žvejui. ...