Artėjant kiaulės metams – ko dar apie jas nežinojote

Jei kokį nors žmogų pavadiname kiaule, tai tikrai neturime galvoje nieko malonaus. O artėjant Kiaulės metams baiminamės, kad jie bus pilni kiaulysčių. Mokslininkų teigimu, tai labai mieli, socialūs ir protingi gyvūnai. Kai kurios jų rūšys netgi laikomos namuose kaip naminiai gyvūnėliai, o laukinės kiaulės yra svarbi ekosistemos dalis.

Ypatingi gebėjimai. Kiaulės labai taikios, retai rodo agresiją, nebent iškilus pavojui paršeliams. Kiaulės tikros skardžiabalsės, jų žviegimo stiprumas siekia iki 130 decibelų, gerokai garsiau, nei ūžia variklis. Kai nežviegia, jos "kalbasi" – sugeba skleisti maždaug 20 skirtingų garsų. Jų regėjimas gana silpnas, o krypties suvokimas labai geras: net ir atsidūrusios toli nuo gyvenamosios vietos nesunkiai randa kelią atgal.

Dainuoja lopšines. Laukinėje gamtoje kiaulės gyvena nedidelėmis grupėmis, kurias sudaro kelios paršavedės ir jų paršeliai. Ūkiuose ir fermose viename garde jų laikoma daugiau. Vos gimę mažyliai sugeba atpažinti mamos balsą ir atbėga jos kviečiami. Pastebėta, kad paršavedė su savo vaikais bendrauja specifiniais garsais, primenančiais žmonių dainuojamas lopšines. Ryšiai tarp motininės kiaulės ir peniukšlių artimi, jie miega sukritę vienas greta kito, šnipas prie šnipo. Mokslininkai nustatė, kad kiaulės netgi sapnuoja.

Pasiduoda dresūrai. Kiaules tyrinėjęs žinomas JAV mokslininkas Stanley Curty sugebėjo riestauodeges išmokyti sėdėti, šokinėti per kliūtis, atnešti kamuoliuką, skraidančią lėkštę. Ir netgi naudotis kompiuterinių žaidimų valdymo svirtimi! Pasak tyrėjo, kiaulės mąsto ir pastebi kur kas daugiau, nei kas nors iki šiol įsivaizdavo, jos pasižymi itin gera atmintimi.

 

Pirmame trejetuke. Kembridžo universiteto profesorius Donaldas Broomas atliko eksperimentą, kurio metu paaiškėjo, kad kiaulės geba naudotis veidrodžiu, kad pamatytų, kur paslėptas maistas. Šis gebėjimas taip pat būdingas delfinams, drambliams bei šimpanzėms, suprantantiems veidrodį kaip atspindį. Pagal intelektą kiaulės tarp gyvūnų užima trečią vietą po delfinų ir šimpanzių. Teigiama, kad kiaules galima išmokyti naudotis tualetu – atlikti savo reikalus smėlio dėžutėje.

Nepagrįsti mitai. Populiarus posakis "purvinas kaip kiaulė" neturi jokio pagrindo. Kiaulės neturi prakaito liaukų, o kūną reikia atvėsinti, štai todėl jos taip mėgsta turkštis purve. Be to, purvo sluoksnis apsaugo jas nuo saulės spindulių. Kiaulė yra vienintelis gyvūnas, kurio oda gali nudegti kaip ir žmogaus. Laukinės kiaulės puikiai plaukioja vandenyje ir tai daro su malonumu, tai apsaugo jas nuo perkaitimo.

Stebint jų elgesį garduose, kuriuose gyvena, galima įsitikinti, kad riestauodegės elgiasi labai higieniškai: tuštinasi tik tam tikroje pasirinktoje vietoje, o zona, kurioje valgo ir miega, yra labai švari. Kitas mitas – kad kiaulės labai tingios ir lėtos. Iš tiesų suaugusios kiaulės gali bėgti labai greitai, nepaisant didelio svorio, per valandą įveikia net 17,7 km. Neteisingas ir posakis "ryja kaip kiaulė". JAV Bristolio universiteto mokslininkė Suzanne Held, tyrinėjanti gyvulių gebėjimus, teigia, kad kiaulės puikiai prisimena, kur laikomas maistas ir kur laikomi didžiausi skanėstai. Vis dėlto jos nėra rajūnės, nejaučiančios saiko, nesuėda visko, kas joms paduota, netgi sugeba mėgautis maistu.

Pasitarnauja žmonėms. Moksliniams eksperimentams, ypač susijusiems su medicina, kiaulės tinkamesnės už šunis, žiurkes ar beždžiones. Taip yra dėl didesnio kiaulių panašumo į žmogų. Nors jų dantys gerokai didesni, kramtymo aparatas – toks pats. Paršeliams iškrinta pieniniai dantys ir užauga nuolatiniai. Žmogaus ir kiaulės širdys plaka maždaug tiek pat kartų per minutę, arterijos tokios pačios, panaši kraujo sudėtis, inkstai, kepenys ir kiti organai. Net stresui kiaulės jautrios kaip ir žmogus. Kiaulės turi 15 tūkst. skonio receptorių, kai žmogus – tik 9 tūkst. Už tai, kad šiandien Lietuvoje sėkmingai atliekamos širdies persodinimo operacijos, turime būti dėkingi ir kiaulėms. Lietuvos kardiochirurgai, vadovaujami prof. Algimanto Marcinkevičiaus, atliko apie 200 eksperimentinių širdies persodinimo operacijų kiaulėms, ir tik po to pradėjo operuoti žmones. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai atlieka unikalius eksperimentus su kiaulėmis, norėdami ištirti elektrofiziologines širdies savybes. Tikimasi, kad ateityje tai padės gydyti pacientus su širdies ritmo sutrikimais.

Naminiai gyvūnėliai. Daugiausia kiaulių namuose laiko kinai, antroje vietoje – amerikiečiai. Kadangi kiaulės neturi kailio ir nesišeria, tinka tiems šeimininkams, kurie alergiški šunims ir katėms. Namuose auginami vadinamieji vietnamietiški paršeliai. Jie auga iki 3–5 metų, o išgyventi gali iki 20. Jų svoris siekia 50–70 kg, ūgis – žmogui iki kelių arba šiek tiek virš jų. Paršelius galima išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke arba kraiko dėžutėje. Būtina sąlyga – jie privalo turėti kiemą, kur galėtų knisti žemę.

Gali pasielgti herojiškai. Tokių atvejų yra nemažai. Štai vienos amerikiečių šeimos augintinė Priscilla išgelbėjo skęstantį vaiką. Prieš keletą metų kita kiaulė, auginama kaip naminis gyvūnas, išgelbėjo JAV gyventoją Iną Farler ir jos vaikaičius gaisro metu. Jie ramiai miegojo, kol nepasigirdo kiaulės žviegimas. Pabudusi šeimininkė pamatė, kad kambarys pilnas dūmų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alio !

Alio !  portretas
Kur kinija kur Liėtuva priė ko če mum kinai, grybai)))

alan

alan portretas
Vieni žaviausių gamtos tvarinių
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių