Artėja didysis varlianeršio metas

  • Teksto dydis:

Pirmoji pavasario šiluma tampa stimulu varliagyvių migracijoms. Jų kelionė iš žiemojimo vietų į nerštavietes gali būti labai pavojinga, ypač tada, kai gyvūnams reikia kirsti kelius. Varlės keliauja tradiciniais keliais, tad kasmet tam tikrose vietose jų būna daugiausia; tokiose vietose ant kelių žūsta didžiausias skaičius varliagyvių.

Pirmieji bandymai įrengti varliagyvių apsaugines tvoreles buvo vykdyti prieš ketvirtį amžiaus Kaišiadorių rajone. Vėliau tokias apsaugos priemones ėmė diegti saugomų teritorijų direkcijos.

Kaip pasakojo Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė, pirmoji užtvara varlėms kelyje 160 (Telšiai - Laukuva), ties Stervo gamtiniu rezervatu, įrengta iš pynučių 2000 m. Po poros metų pynučių užtvara peraugo žolėm, sutręšo, tad tvoreles pradėta rengti iš presuoto popieriaus. 2008 m. Automobilių kelių direkcija atsiliepė į Varnių regioninio parko direkcijos prašymą ir įrengė tinklo tvorą gyvūnų apsaugai, o žemesnę – migruojančių varliagyvių apsaugai. Jos gana efektyvios, tačiau daugiau problemų keliančiose vietose parko direkcija laikinai pastato ir savo užtvaras..

Šiemet planuojamas naujas gelžbetoninis įrenginys (gulsčias lovys), kuris įmontuojamas į kelio pakraštį ir pralaidas po asfalto danga. Šie darbai vykdomi kartu su Automobilių kelių direkcija.

Be žmogaus pagalbos nė viena užtvara neveikia. Visas varles, įkrikusias į gaudymo duobutes, reikia surinkti ir nunešti į vandens telkinius. Varliagyvių migracija trunka pirmuosius du pavasario mėnesius, tad šiuo metu vykdomos aktyvios apsaugos priemonės gali išsaugoti labai daug vertingų gyvūnų.

Varnių regioninio parko direkcijos pavyzdys, anot Aplinkos ministerijos, visiems turėtų tapti svarbiu stimulu saugant varliagyvius jų neršto metu.


Šiame straipsnyje: varlėsGyvūnaigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių