- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasak veterinarų, apie 80 proc. trejų metų amžiaus sulaukusių šunų kenčia nuo dantų ir dantenų ligų. Todėl nesistebėkite: būtina valyti, prižiūrėti ir gydyti ne tik savo, bet ir augintinių dantis.
Ir jeigu girdite sakant, kad šunys tūkstančius metų išgyveno be dantų šepetėlių, supraskite, kad greitesnis gyvenimo tempas atsiliepia ir jų sveikatai.
Pratinkite nuo mažens
Nors dauguma žmonių neteikia savo augintinių dantų priežiūrai daug reikšmės, dantų valymas toks pat svarbus, kaip ir tinkama mityba bei fizinis aktyvumas.
Augintinio dantis valyti reikėtų bent 2–3 kartus per savaitę. Prie to jį pratinkite nuo mažens. Pirmomis dienomis ant piršto išspauskite šiek tiek specialios šunims skirtos dantų pastos ir leiskite ją augintiniui nulaižyti. Galite pastuotu pirštu perbraukti per dantis ir dantenas.
Vėliau pereikite prie specialių šepetukų. Valydami dantis lengvai judėkite iš viršaus į apačią ir vėl atgal į viršų. Pradėkite nuo priekinių dantų, o tuomet keliaukite link krūminių.
Nepamirškite ir dantenų. Svarbiausia – švelnumas, kadangi šunų dantenos itin jautrios. Venkite pražiodinti snukį, ypač jei gyvūną dar tik pratinate prie dantų valymo – tai gali sukelti pasipriešinimą.
Šuns dantims valyti nenaudokite žmonėms skirtos pastos, netinka ir žmonėms skirti dantų šepetėliai, nes šuns snukučiui jie nepritaikyti. Šunims skirti šepetėliai būna šiek tiek mažesne galvute, taip pat galima įsigyti specialius antpirščius, kuriais be vargo išvalysite augintinio dantis.
Pareikalaus kantrybės
Pripratinti augintinį prie dantų valymo gali užtrukti net iki kelių mėnesių. Nepamirškite prieš ir po dantų valymo augintinį pagirti, pažaisti su juo.
Jei vis dėlto nesiseka pripratinti šuns prie dantų valymo, galima rinktis alternatyvias priemones. Tai specialios dantų pastos, kuriomis patepami dantys ir dantenos, maisto papildai, milteliais ar tabletėmis dedami į pašarą, specialus skalavimo skystis, kurio pilama į vandenį.
Kaip profilaktinė priemonė naudojami ir natūralūs ar specialūs pagraužai, žaislai. Vis dėlto profilaktinės priemonės šimtu procentų neapsaugos augintinio nuo dantų ir dantenų ligų, todėl vertėtų pasikonsultuoti su veterinaru ir dantų valymo procedūrą patikėti profesionalams.
Kaip atpažinti problemas
Esant netinkamai augintinio dantų priežiūrai, pirmiausia ant jų pradeda kaupti apnašos, kurioms kietėjant formuojasi dantų akmenys.
Dantų akmenys – pagrindinė dantenų uždegimo (gingivito) priežastis. Šio negalavimo požymiai – blogas kvapas iš snukio ir dantenų paraudimas.
Dažnai šeimininkai mano, kad šunys iš prigimties turi nemalonų kvapą iš nasrų, tačiau dažniausiai jis atsiranda dėl prastos burnos higienos.
Nesiimant jokių priemonių, išsivysto periodonto ligos. Tada augintinis gali ne tik netekti dantų, bet ir, infekcijai patekus į organizmą, susirgti sisteminėmis organizmo ligomis.
Ypač būkite atidūs, jei turite kambarinį šuniuką. Jorkšyro terjerus, pinčerius, čihuahua ir kitus mažų veislių šunis, jų mišrūnus dažniau vargina bėdos su dantimis.
Labai svarbi ir bendra augintinio sveikatos būklė. Jei šuo sveikas, mažiau problemų kils ir dėl dantų.
Ar žinote?
Suaugęs šuo turi 42 dantis. 20 iš jų yra ant viršutiniame žandikaulyje, 22 – apatiniame.
Šuneliai turi 28 pieninius dantis, kurių yra po keturiolika ant kiekviename žandikaulyje.
Nuolatiniai dantys prasikala trijų-keturių mėnesių amžiaus šuniukui. Pilnas nuolatinių dantų komplektas turi atsirasti atėjus šeštam mėnesiui.
Suaugusių šunų dantys skirstomi į kandžius, iltinius, kaplius ir krūminius dantis.
Pagal dantų (kandžių ir iltinių) būklę taip pat galima nustatyti šuns amžių. Su amžiumi keičiasi dantų spalva: iki 4 metų – balti; 4 metai – spalva pasikeičia į matinę; 5 metai – pagelsta; nuo 6 metų šuns amžių pagal dantis nustatyti sudėtinga.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama5
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...