- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
-
Ar jūsų keturkojis augintinis dar netapo kraujo donoru?
Dažnas šuns ar katės šeimininkas, užsukęs į veterinarijos gydyklą, nežino, ar yra galimybė, atsiradus būtinybei, perpilti gyvūnui kraują, ar yra šunų, kačių donorų?
Į šiuos klausimus paprašėme atsakyti Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytoją chirurgę, lektorę Brigitą Gigalevičienę.
Kada procedūra būtina?
"Taip, mūsų klinikoje kraujo perpylimas – įprasta kasdienė procedūra. Kraujas perpilamas ne tik šunims, bet ir katėms bei šeškams. Kraujo perpylimo procedūra atliekama, prieš tai nustačius ir suderinus gyvūnų, t.y. donoro ir recipiento, kraujo grupes, įvertinus rizikos ir naudos santykį. Kraujas ir jo produktai perpilami dėl mažakraujystę ar kraujo krešumo sutrikimus sukeliančių priežasčių. Tai gali būti įvairios traumos, sukėlusios intensyvų kraujavimą, sisteminės ligos, onkologiniai susirgimai, apsinuodijimas žiurknuodžiais ar vis dar opiausia sezoninė erkių platinama liga babeziozė", – aiškino B.Grigalevičienė.
Gyvūną gydantis veterinarijos gydytojas, atsakingai įvertinęs gyvūno būklę, kraujo tyrimų ir kitų būtinų diagnostinių tyrimų rezultatus bei tiksliai nustatęs diagnozę, nusprendžia, ar reikia gyvūnui perpilti kraują.
Didžiausia problema
Tačiau ne pati procedūra, o būtent kraujas, t. y. donorai, yra didžiausia problema, su kuria kasdienybėje susiduria veterinarijos gydytojai. "Donorinio kraujo dažniausiai prireikia netikėtai, savaitgaliais ar nakties metu, todėl ketiname įsteigti mūsų universiteto klinikoje šunų kraujo banką, kad būtų galima teikti visavertę pagalbą gyvūnams kiaurą parą", – teigė pašnekovė.
Žmonės supranta, kad jų gyvūnas, aukodamas kraujo, gali išgelbėti kito gyvūno gyvybę. Beje, vieną kartą atlikusieji šią kilnią misiją, kartoja ją vėl. O kas gali tapti šunų kraujo donorais? "Jais gali tapti sveiki šunys, sveriantys daugiau nei 25 kg, nuo vienų iki devynerių metų amžiaus. Gyvūnas donoras turi turėti galiojantį skiepų pasą. Kraujas gali būti aukojamas ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Prieš donorystę gyvūnui atliekami būtini profilaktiniai kraujo tyrimai. Žodžiu, naudos gauna abi pusės", – teigė B.Grigalevičienė.
Lengvatos donorams
Kraujo paėmimo iš donoro procedūra trunka iki 15 minučių, todėl normalaus temperamento šunys šią procedūrą toleruoja labai gerai ir iškart po jos gali tęsti savo kasdienį gyvenimą.
"Stengiamės paskatinti kraujo donorų savininkus geromis žiniomis apie jų šuns ar katės išgelbėtas gyvybes, atliekame donorams nemokamus profilaktinius kraujo tyrimus, suteikiame nuolaidų įvairioms paslaugoms. Donorų ir jų šeimininkų kilnumą visada labai vertina išgelbėtų nuo pražūties gyvūnų savininkai ir mes, gydytojai. Jei manote, kad jūsų gyvūnas galėtų tapti kraujo donoru, parašykite mums gyvunu.klinika@lsmuni.lt – mes su jumis susisieksime. Nelikime abejingi vieni kitiems – ir mūsų keturkojai augintiniai bus sveiki bei laimingi", – įsitikinusi B.Grigalevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones4
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Sodininkams ir daržininkams balandis – didžiųjų darbų mėnuo
Sodininkams ir daržininkams – darbymetis: reikia apsirūpinti sėklomis, sodinukais ir planuoti derlių. Nesate tikri, ar nieko nepamiršote? Apželdinimo kursų įkūrėja Lina Liubertaitė sudėliojo svarbiausius akcentus ir priminė, kokiems la...
-
Veterinarijos gydytoja: augintinio gerovė – šeimininko atsakomybė3
Kiekvienas gyvūnų mylėtojas pritars, kad augintinis kasdienybei suteikia daug meilės, džiaugsmo ir gerų emocijų. Veterinarijos gydytoja Ugnė Černiauskaitė primena, kad, norint užtikrinti gerą gyvūno savijautą, svarbu kruopščiai pasirūpin...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?20
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...