- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vakarais prie vandens telkinių matomų į drugelius panašių vabzdžių – lašalų – bijoti nereikėtų, tikina Gamtos tyrimų centro Entomologijos laboratorijos vadovas profesorius Sigitas Podėnas. Anot jo, tai – kraujo nesiurbiantys, ligų nepernešantys ir apskritai nesimaitinantys padarėliai, kurie tiesiog šoka savo vestuvinį šokį.
„Lašalai gyvena upėse, ežeruose. Kai jie matomi skraidantys vakarais, tai, galima sakyti, jau yra jų vestuvės. Lašalai visą gyvenimą praleidžia vandenyje ir gyvena kaip lerva. [Kai suauga – LRT.lt] išskrenda tik labai trumpam. Tuomet poruojasi, o, saulei nusileidus, naktį žūva. Tie, kuriems pasiseka, sudeda kiaušinius ir vėl visas ciklas prasideda iš naujo“, – LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ aiškina S. Podėnas.
Jo teigimu, lašalai gyvena tik švariame vandenyje, todėl jų gausa parodo vandens telkinio kokybę. Be to, šių vabzdžių gyvenamuose telkiniuose gausu žuvų, nes lašalų lervos – svarbus žuvų maistas. „Lašalai naudojami, nustatant vandens švarą. Tai – svarbi grupė. Iš tikrųjų reikėtų džiaugtis: jeigu jų yra daug, tai reiškia, kad vanduo – švarus, o žuvų – daug“, – tvirtina S. Podėnas.
Pasak jo, anksčiau šių vabzdžių buvo matoma mažiau dėl prastų oro sąlygų. Kadangi lašalas itin trapus, jis negali pakilti į orą, kai yra vėjuota ar per šalta. „Tai – gležnas vabzdys, kuris nesimaitina, negeria kraujo, neperneša ligų. Jis paskraido, poruojasi, atšoka vestuvinį šokį ir tuo baigia savo gyvenimą. Jam reikia labai ramaus, nevėjuoto vakaro. Būtų gerai, kad būtų saulė“, – nurodo S. Podėnas.
Kiek laiko dar bus galima matyti skraidančius lašalus, taip pat priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu orai atvės, taps vėjuoti ar lietingi, lašalai nebeskraidys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sodo darbuotojai 7 metus manė, kad begemoto patelė yra patinas3
Japonijos zoologijos sodo darbuotojai net septynerius metus klaidingai manė, kad apgyvendinta begemoto patelė yra patinas. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...