- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu dar vienam unikaliam mūsų vandenyse aptinkamam gyvūnui – Baltijos jūrų kiaulei – gresia išnykimas. Liko tik keli šimtai šių, dar Baltijos jūros banginukais vadinamų gyvūnų, kuriems nuolat išnykimu grasina priegauda, aplinkos tarša, maisto stoka ir povandeninis triukšmas. Tarptautinės Baltijos jūrų kiaulių dienos proga Lietuvos gamtos fondas (LGF) su pasaulinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis nori dar kartą atkreipti dėmesį į atsitiktinę priegaudą žvejybos metu, kuri yra pripažinta didžiausia jūros kiaulių mirtingumo Baltijos jūroje priežastimi.
LGF su partneriais iš Pasaulio gamtos fondo (WWF) ir Švarios Baltijos koalicijos (CCB) ragina Baltijos valstybes nares laikytis įpareigojimų apsaugoti Baltijos jūros kiaules nuo atsitiktinių žūčių žvejybos įrankiuose. Šiuo metu, likus tik keliems šimtams gyvūnų, net ir viena mirtis gali turėti pražūtingą poveikį jų tolimesniam išlikimui. Siekiant užkirsti kelią Baltijos jūros populiacijos išnykimui, priegauda turi būti sumažinta, idealiu atveju – iki nulio.
Europos Sąjungos (ES) teisės aktuose gali būti nustatytos švelninimo priemonės, o joms įgyvendinti nustatyti teisiniai reikalavimai. Europinių saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ yra kertinis ES pastangų apsaugoti biologinę įvairovę ir nykstančias rūšis akmuo, tačiau Baltijos jūros kiaulėms išskirtos saugomos jūrinės teritorijos turi būti veiksmingai valdomos – tik taip šie gyvūnai bus iš tikrųjų apsaugoti. Be to, siekiant apsaugoti rūšis nuo įkliuvimo į žvejybos tinklus, turėtų būti įgyvendintas ES techninių priemonių reglamentas. Kodėl valstybės narės tiek ilgai delsė? Kodėl siekis apsaugoti šią kritinėje būklėje atsidūrusią populiaciją yra tokios menkos?
Baltijos jūros žuvininkystės forume „BALTFISH“ vykstantis Baltijos jūros kiaulių priegaudos prevencijos procesas yra mūsų galimybė išsaugoti šią vienintelę Baltijos jūros banginių rūšį. O taip pat vykstant svarstymams dėl ES žuvininkystės kontrolės sistemos sprendimus priimantys asmenys turi galimybę užtikrinti nuotolinių žvejybos kontrolės priemonių diegimą: jei ir ne visuose žvejybos laivuose, tai bent tuose laivuose, kurie žvejoja didžiausio priegaudos rizikos rajonuose ar naudoja didžiausia priegauda pasižyminčius žvejybos įrankius.
„Priemonių, galinčių apsaugoti Baltijos jūros kiaulę, nesiėmimas ir jau esamos teisinės sistemos ignoravimas kelia pavojų Baltijos jūros populiacijos išlikimui. Veiksmingos valdymo priemonės yra vienintelė galimybė šiai banginių šeimos populiacijai išlikti bei atsistatyti“, – sako LGF žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus.
Nevyriausybinių organizacijų rekomendacijos, skirtos Baltijos jūros žuvininkystės ministrams ir BALTFISH atstovams, atitinka Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rekomendacijas. Jose siūloma imtis šių konkrečių veiksmų:
1. Vadovautis ICES mokslinėmis rekomendacijomis dėl neatidėliotinų priemonių, siekiant užkirsti kelią Baltijos jūrų kiaulių priegaudai.
2. Patvirtinti vietą ir laiką apibrėžiančius žvejybos statomaisiais tinklais draudimus saugomose jūrinėse teritorijose.
3. Likusiose populiacijos pasiskirstymo ribose naudotis akustinius atgrasymo įtaisus pingerius ant statomųjų tinklų.
Be to, siūloma užtikrinti finansavimą iš tokių šaltinių kaip Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, siekiant išbandyti kenksmingų žiauninių tinklų alternatyvas ir siūlyti kompensacijas.
Savalaikiai veiksmai vis dar gali užkirsti kelią Baltijos jūros kiaulių išnykimui. Šios kritiškai nykstančios populiacijos apsauga yra kiekvienos Baltijos jūros šalies teisinė ir moralinė pareiga – tikimės, kad rekomendacijos bus išgirstos ir į jas tinkamai atsižvelgta.
Lietuvos gamtos fondas (LGF) – visuomeninė gamtosaugos organizacija, kurios veikla susijusi su gyvosios gamtos išsaugojimu. Įkurtas 1991 metais, iškart po šalies Nepriklausomybės atkūrimo, LGF yra viena pirmųjų aplinkosauginių organizacijų Lietuvoje. LGF veikla apima bendradarbiavimą su valstybės, savivaldos, mokslo, nevyriausybinėmis ir privačiomis institucijomis retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimo, gamtinių buveinių tvarkymo ir atkūrimo, vandens telkinių ir juose esančių išteklių apsaugos, aplinkosauginio švietimo srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama3
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...