- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per tris mėnesius vykusią akciją „Lašiša“ aplinkosaugininkai nustatė 182 pažeidimus, taip pat paimta šimtai žvejybos įrankių.
Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad akcijos metu iš viso surengta 316 reidų, patikrinti 1929 žvejai. Pareigūnų teigimu, lyginant su pernai metais, situacija gerėja.
Nustatyti 135 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (88 – šiurkštūs), šeši verslinės žvejybos ir 41 kito pobūdžio pažeidimas, taip pat pareigūnai paėmė 182 įrankius: 69 mėgėjų žvejybos, 107 ne mėgėjų žvejybos ir šešis kitus įrankius.
Paimti žeberklai, elektros įranga
Tarp paimtų įrankių – meškerės, samteliai, tinklai, žeberklai, elektros įranga.
Jonavos rajone, Ruklelės upelyje, buvo sulaikytas asmuo, savadarbiu tinkliniu įrankiu iš kaprono per plotį užtvėręs visą upelį.
Kaišiadorių rajone, Medinių Strėvininkų kaime, ūkiniame pastate asmuo laikė statomąjį tinklą. Tame pačiame rajone, Kauno marių įlankoje, buvo sulaikyti du asmenys, rankomis sugavę 20 kg kuojų. Dar vienas pažeidėjas Kaišiadorių rajone, Neries upėje, žvejojo tinkliniu savadarbiu įrankiu – tinkliniu ekranu, taip pat Kaišiadorių ir Jurbarko rajonuose nustatyti du asmenys, užkabinamuoju būdu sugavę karšį.
Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų.
Pasak Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Dariaus Jurevičiaus, šių metų rezultatai rodo, kad situacija gerėja.
„Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų. Galime palyginti: šiemet, baigę akciją „Lašiša“, sunaikinome tik 2,5 km tinklų, o pernai – apie 10 km“, – pranešime teigė aplinkosaugininkas.
Gaudė tinklais, tinkliniu ekranu
Klaipėdos aplinkosaugininkai nustatė asmenį, Kuršių mariose statomuoju tinklu sugavusį tris karšius ir karpį. Be to, šio asmens ūkiniuose pastatuose buvo rasta dar 18 statomųjų tinklų.
Per reidą ties Veiviržo upe pareigūnai pastebėjo per upę pertemptą siūlą ir rado naudoti paruoštą statomąjį tinklą. Asmenį pavyko nustatyti, o jo ūkiniuose pastatuose buvo rasti dar penki statomieji tinklai.
Spalį aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, sodyboje prie Minijos turėjusius tinklinį samtį ir meškerę, paruoštą kabliauti. Dar vienas pažeidėjas Minijoje žuvis gaudė tinkliniu ekranu, kas yra draudžiama.
Vitinių kaime, padedant Klaipėdos apskrities policijos pareigūnams, nustatytas asmuo, sodyboje laikęs keturis žeberklus ir elektros žūklės įrangą. Dėl neteisėtos elektros žvejybos įrangos laikymo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per apklausą asmuo prisipažino, kad žeberklu sugavo penkias lašišas. Apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 4,85 tūkst. eurų.
Žūklės draustinyje žala – 42 tūkst. eurų
Spalio pabaigoje Šilutės aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad Tauragėje policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame du asmenys vežėsi keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.
Turint pagrindo manyti, kad žuvys buvo sugautos Jūros ichtiologiniame draustinyje, apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 42,15 tūkst. eurų. Tiriant įvykio aplinkybes įtarta, kad žuvys buvo sugautos naudojant elektros žūklės aparatą. Asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Taip pat akcijos laikotarpiu buvo nustatytas ne vienas žeberklininkas. Veiviržo upės intake asmuo žeberklu pagavo dvi lašišas. Žeberklais bandyta pasinaudoti ir Luobos bei Želsvos upėse.
Trys asmenys, gyvenantys Klaipėdos rajone, savo sodybose laikė po žeberklą, du žeberklus turėjo Skuodo rajono gyventojas.
Pas vieną asmenį – 37 tinklai
Net 42 ne mėgėjų žvejybos įrankius (37 tinklus, keturis bučius ir vieną bradinį) laikė asmuo Vištytyje. Taip pat Marijampolės aplinkosaugininkai kartu su Kalvarijos policijos pareigūnais aštuonis statomuosius tinklus rado sodyboje Pakruopškių kaime ir 17 statomųjų tinklų Jurgežeriuose.
Lapkričio viduryje Šiaulių aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, Masčio ežere Telšiuose žvejojusius keturiais tinklais. Tinkluose buvo rasti 36 karosai (per 29 kg). Žala žuvų ištekliams – 440 eurų.
Zarasų rajone, Luodžio ežere, sulaikytas pilietis, statomuoju tinklu sugavęs vieną karšį, 2 kg ešerių ir 1,5 kg kuojų. Žala žuvų ištekliams – 152 eurai. Kertuojų ežere asmuo, žvejodamas vienu statomuoju tinklu, dviem bučiais ir keturiais plūdurėliais, sugavo karšį ir ešerį.
Lapkričio pradžioje, vykdant tikslinį reidą neršiančių lašišų apsaugai, sulaikyti du asmenys, Šventosios upės ruože nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos iš guminės valties su elektriniu varikliu neteisėtai žvejoję dviem spiningais su dirbtiniais masalais ir sugavę dvi lydekas. Žala žuvų ištekliams – 480 eurų.
Spalio viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai Sudervės upėje sulaikė kabliautoją. Įvykio vietoje iš pažeidėjo buvo paimta meškerė su dviem trišakiais kabliais ir švininiu svarmeniu. Žuvų asmuo nebuvo suspėjęs pagauti. Tą pačią dieną kitas asmuo Sudervės upelyje užkabinamuoju būdu sugavo keturis karosus (1,1 kg).
Sulaikyti spiningautojai
Spalio pabaigoje Vilniaus aplinkosaugininkai, gavę informacijos iš visuomeninių organizacijų atstovų, sulaikė keturis asmenis, draudžiamoje vietoje spininginėmis meškerėmis žvejojančius Neryje. Vienas jų buvo sugavęs lydeką.
Lapkričio pradžioje Šalčininkų rajone, Kernavo ežere, sulaikytas tinklininkas. Jis buvo pagavęs dvi lydekas, vieną karpį, vieną karosą ir 16 ešerių. Žala žuvų ištekliams – 789 eurai.
Tradicinė aplinkosauginė akcija „Lašiša“ vyko nuo rugsėjo pradžios. Akcijos metu siekiama užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.
Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį siekia 970 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...