Abisinės – ypatingos kilmės elegantiškosios gražuolės

Manoma, kad abisinės – seniausia pasaulyje naminių kačių veislė. Šios protingos augintinės galimai yra senovės Egipto kačių palikuonės. Mat savo išvaizda ir kūno sudėjimu stulbinamai panašios į balzamuotas kates, rastas per archeologinius kasinėjimus Egipte.

Vadina katašuniais

Kaunietė vaikų darželio auklėtoja Gražina Ruzevičienė su tokia teorija sutinka ir dar priduria, kad jai abisinės – gražiausios katės pasaulyje ir be jokių grožio konkursų ar parodų.

Katės G.Ruzevičienės namuose atsirado tuomet, kai šiek tiek paaugo jos dvyniai. O kai sūnūs baigė mokslus ir išvyko iš tėvų namų, katės pasiliko.

Tik iš pradžių Ruzevičių šeimoje gyveno keli rusų mėlynosios veislės augintiniai, o dabar namuose šeimininkauja dvi Abisinijos katės – Chanel ir Beyonce: mama ir dukra. Šios katės labai protingos, nuovokios, bendraujančios ir nemėgstančios būti vienos namuose. Paliktos ilgesniam laikui jos liūdi arba pyksta.

"Aš be galo myliu ir šunis, bet katės mums neleidžia jų turėti", – juokiasi Gražina. Pasak moters, Abisinijos veislės katės – nepaprastai draugiškos, netgi užima pirmą vietą draugiškiausių kačių dešimtuke. Gražina jas vadina katašuniais, nes iš tiesų jų elgesys kartais primena šunų. Jos visada pasitinka prie durų ateinančius ir išlydi išeinančius. Mielai žaidžia su mėtomu žaisliuku tarsi koks šuniukas – noriai jį atneša. "Man jos nepaprastai gražios, – neslepia susižavėjimo šia kačių veisle. – Tokios elegantiškos, raumeningu kūnu, didelėmis migdolo formos akimis, o kur dar grakščiai išlenktas kaklas – tarsi nužengusios iš senovės Egipto."

Pagrindinis šių kačių ypatumas – kelių spalvų plaukas. Gali būti ir dviejų, trijų spalvų. Kiekvienas plaukelis tarsi turi kelis tamsios spalvos žiedus, o galiukas visuomet būna tamsus. Jų kailis neturi jokio rainumo. Akys gali būti gintaro spalvos, žalios arba geltonos.

Jos prie lauko nepratusios ir lepios. Kaip aš sakau, paduškinės. Bet gryno oro joms reikia, tad prisegame specialius pavadėlius ir vedamės į namų terasą pasikaitinti saulutėje.

Pasidalijo šeimininkus

Gražina pasakoja, kad panašiu metu, kai katytė Beyonce apsigyveno jų namuose, amerikiečių žurnalas "People" ritmenbliuzo atlikėją Beyonce paskelbė gražiausia metų moterimi.

"Man ji pasirodė tokia panaši į tikrąją Beyonce ir dar taip panašiai kniaukė... – juokiasi pašnekovė, – kad nieko nelaukusi taip ją ir pavadinau. O dar kaip tyčia tos vados kačiukams vardus reikėjo galvoti iš B raidės."

Gražina pasakoja, kad nors jos katės yra kilmingos, t. y. turi kilmės dokumentus ir ne kartą yra dalyvavusios parodose – šitas užsiėmimas jai nepatinka. Per daug streso katėms, kurios kantriai ir ilgą laiką turi laukti teisėjų apžiūros narvuose, neretai ir apsvaigintos raminamaisiais. "Man ir taip Beyonce su Chanel – pačios gražiausios pasaulyje. Kam dar kankinti jas tuose grožio konkursuose?!" – nesupranta moteris.

Nors katės mielai bendrauja su abiem šeimininkais, Gražina sako, kad Beyonce labiau mėgsta jos vyrą Elitą, o Chanel – ją. Taigi įnamės savo šeimininkus yra tarsi pasidalijusios. "Bet kas įdomiausia, jog simpatijas rinkomės tikrai ne mes, o katės", – užtikrina moteris, kuri drauge su Chanel kasdien turi savų moteriškų paslapčių, savų nedidelių ritualų.

Pavyzdžiui, Chanel labai mėgsta dalyvauti švaros procedūrose vonioje. Kai Gražina valosi dantis, prausiasi veidą, Chanel, įsilipusi į kriauklę, ją smalsiai stebi. O paskui šokteli ant kaklo, apsivynioja tris kartus aplinkui tarsi koks šilkinis rankšluostis ir toliau atidžiai seka visus šeimininkės veiksmus.

Visai kitokia Gražinos vyro Elito katė. Jai patinka savo šeimininką stebėti per žingsnio atstumą. Artimesnio kontakto ji nepageidauja.

Dar abi katės tiesiog dievina ledus… "Gal ir nelabai gerai jas šerti žmonių maistu, bet ledai – vienintelė išimtis, kurią leidžiame…"

Mylimiausia kačių vieta – ant didžiulio Ruzevičių akvariumo dangčio. Ten šilta, gera, jauku, o svarbiausia – tiesiog po tavimi plaukioja daug skanaus maistelio. Ar Chanel kartais bando žvejoti? "Menka iš jos žvejė: juk dangtis uždarytas. Jai labiau patinka stebėti per stiklą žuvis. Bet visos mūsų katės yra išsimaudžiusios tame akvariume! Mat vyras, kai jį tvarko, nuima dangtį. O katės kažkodėl to nepastebi ir nuo kėdės šoka į savo mėgstamą gulėjimo vietą. Vaizdelis vertas milijono, kai 200 litrų akvariume ima desperatiškai kapanotis katė", – juokiasi Gražina.

Nesunku prižiūrėti

"Nežinau, ar šios veislės katės tinka alergiškiems žmonėms, nes šeriasi. Ir kas teigia kitaip, turbūt meluoja, nes, mano žiniomis, nesišeria tik sfinksų veislės katės", – sako Gražina.

Pavasarį, rudenį abisinės keičia kailį. Bet įdomu, kad net senatvėje šių gražuolių kailiukas nepraranda savo šilkinio švelnumo – nesušiurkštėja. Brauki delnu, ir atrodo, kad glostai natūralų šilką.

Pati nemėgstamiausia katytėms – nagučių karpymo procedūra. Vis dėlto imtis kraštutinių priemonių šeimininkei nereikia – užtenka augintinę pasisodinti ant kelių ir griežtesniu balsu pasakyti "Beyonce, reikia" – ir katė kaipmat supranta, kad dabar teks pakentėti.

Sykį per keletą metų Gražinai tenka pabūti ir pribuvėja. Šiomis dienomis moteris kaip tik gyvena budėjimo režimu: viena iš jos katyčių ruošiasi tapti mama.

Atėjus laikui atsivesti kačiukus jos kniaukia, žiūri šeimininkui į akis, vedasi jį į vonią. Su naujagimiais irgi visko būna. Jei katė atsiveda daugiau nei du mažylius, paprastai augina juos gražiai. Bet jei kačiukas vienas – ne visada katę užvaldo stiprus motinystės jausmas. Gražinai sykį yra tekę išmaitinti ir išauginti kačiuką, nes mama jo neglobojo.

Į lauką neleidžia

Pabėgioti į laisvę Gražina savo augintinių neleidžia: bijo ligų. "Jos prie lauko nepratusios ir lepios. Kaip aš sakau, paduškinės. Bet gryno oro joms reikia, tad uždedam specialius pavadėlius ir vedamės į namų terasą pasikaitinti saulutėje. Saulės vonias mūsų katės be galo mėgsta."

O dar išdykėlės mėgsta po kambarines gėles kapstytis. Tenka dėti specialų vielinį tinklelį ant vazonų, kad taip apsaugotų.

Abisinijos veislės katės – be galo draugiškos, nekerštingos, puikiausiai sutaria ir su kitais gyvūnais, įskaitant netgi šunis. Jos labai aktyvios, bendraujančios, mėgstančios būti šeimos draugijoje.

Ar nevagiliauja virtuvėje, kol šeimininkų nebūna namie? "Chanel nevagia niekada, o Beyonce gvelbia tik saldumynus – kokį šokoladinį saldainį ar grybuką. Bet įdomiausia, – juokiasi Gražina, – kad jei tą patį grybuką ar saldainį pati pasiūlysiu iš rankos – Beyonce niekada neims. Matyt, čia ne maiste šuo pakastas..."

Abisinės tikrai ne tinginės katės. Jos išlieka judrios iki pat senatvės. Kokiems žmonėms tiktų? "Manau, kad aktyvesniems. Juk ir pačios katės mėgsta pasiausti. Nerekomenduočiau tiems, kurių dažnai nebūna namuose: mat šios katės mėgsta draugiją. Tiktų ir tiems, kurie jau augina namuose kokį nors gyvūną – šunį, triušiuką ar kitos veislės katę. Jos puikiai prisitaiko, sutaria su kitais gyvūnais. Viena bėda, kad ilgesniam laikui paliktas vienas namuose jas apima depresija."

Anot Gražinos, sykį jų katės buvo paliktos net trims dienoms. Iš piktumo nekeršijo, bet vos išvydusios šeimininkus puolė prie savo maisto dubenėlių ėsti: matyt, iš liūdesio apetitą buvo praradusios.

Įsitraukė į veisimą

Abisinijos kačių veislyno įkūrėja Asta Mačiunskienė prisimena, kad lygiai prieš dešimt metų vienoje užsienietiškoje televizijos laidoje pamatė reto grožio katę. Iki tol moteris buvo auginusi tik neveislines kates. Toji gražuolė jai taip įstrigo į atmintį, kad nieko nelaukusi ėmė ieškoti informacijos internete.

Rado ir labai nustebo, kad Abisinijos kačių veislė – viena seniausių pasaulyje. Taip Asta susirado veislyną Ukrainoje ir parsivežė iš ten savo pirmąją Abisinijos katytę su leidimu veisti. Paskui iš kito pasaulio krašto – tolimosios Australijos – parskraidino jai ir kavalierių. Veislyną pavadinimu "Wonderlife" įregistravo Lietuvos felinologų draugijoje "Bubastė". Tokia tad buvo pradžia...

– O jei tiems jūsų eksperimentiniams Abisinijos kniaukliams nebūtų pavykę pamilti vienas kito?

– Gamta galėjo iškrėsti ir tokį pokštą, be abejo. Bet taip neatsitiko. Netrukus iš JAV parsivežiau dar vieną Abisinijos katę, paskui ir dar vieną. Žodžiu, ne juokais įsitraukiau į jų veisimą: įdomiausia būdavo žiūrėti, kas iš ko išeis. Dabar mūsų veislyne atsivedamos kelios kačiukų vados per metus. Orientuojamės tikrai ne į kiekybę. Kadangi turiu pagrindinį darbą medicinos srityje, tai kačių veisimas man lieka labiau hobis.

– Ar veislynas – tarsi parduotuvė, kurios lentynose laukia švelnūs, mieli kačiukai, o klientui tereikia išsirinkti labiausiai patikusį?

– Mūsų veislyne kačiukų nedaug. Todėl žmonės, radę mus internete, dažniausiai skambina, domisi ir iš anksto užsisako sau augintinį. Problema ta, kad abisinės nėra labai vislios. Vidutiniškai jos atsiveda kokius 2–3 kačiukus, bet pasitaiko, kad būna ir vienas. Per dešimt metų mūsų veislyne penkių kačiukų vada pasitaikė tik trečiąsyk. Kitų veislių katėms toks skaičius nėra didelis, o abisinėms – tikrai nemažas. Palyginimui pasakysiu, kad kitų veislių katės vidutiniškai atsiveda 8–10 kačiukų.

– Kodėl užsimanęs veislinio kačiuko žmogus turėtų ieškoti tam tikro veislyno, o ne žvalgytis po skelbimus internetinėje erdvėje? Juk ten pigiau.

– Pirma, pirkdami iš veislyno jūs visada turėsite grįžtamąjį ryšį su šeimininku – galėsite pasikonsultuoti, bet kada paskambinti. Antra, gausite gyvūną, atitinkantį tos veislės standartus. O trečia, turėsite gyvūną, kurio katiniški įgūdžiai jau bus susiformavę, kitaip sakant, perimti iš mamos. Jis jau bus įpratęs daryti savo reikalus į kraiko dėžutę, išmokęs ėsti ir kt. Atminkite, kuo daugiau laiko kačiukas praleis su mama, tuo jam bus geriau.

Dažnai žmonės, neturintys oficialiai įregistruotų veislynų, parduoda per mažus kačiukus, vos dviejų mėnesių amžiaus, o jie turėtų sulaukti bent jau 3,5 mėnesio. Kai mažyliams sukanka trys mėnesiai, aš keliauju į klubą su visa vada. Ten atliekami sveikatos, veislės kokybės patikrinimai, kačiukai paženklinami. Tik tada galima su jais atsisveikinti. Beje, prieš pradėdami bendrauti su vienu ar kitu veislynu, žmonės dar galėtų pasitikrinti, ar jis įregistruotas VMVT. Tokia registracija įrodo, kad veislynas atitinka visus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimus.

Dar norėčiau informuoti lengvatikius žmones, kad nepasiduotų sukčių pramanams. Skiepų pasas nėra kilmės dokumentas. Esu girdėjusi ne vieną istoriją, kai žmogus nusiperka kačiuką pagal skelbimą neva su kilmės dokumentais, kurie pasirodo esą… veterinaro išduotas skiepų pasas. O juk kačiuko kilmės dokumente turi būti įrašyta: tėtis, mama, veisėjas. Taip pat – mažiausiai trys mamos ir tėčio giminių kartos.

– Kodėl žmonės renkasi Abisinijos veislės kates?

– Paprastai šios veislės kačiuką jie jau būna matę kokioje nors parodoje arba pas draugus. Pasiskaito apie juos internete, ir užsimano lygiai tokio paties. Abisinijos veislės katės – be galo draugiškos, nekerštingos, puikiausiai sutaria ir su kitais gyvūnais, įskaitant netgi šunis. Jos labai aktyvios, bendraujančios, mėgstančios būti šeimos draugijoje.

Taisyklės – nuo pirmos dienos

– Kokias klaidas dažniausiai daro naujieji šeimininkai, vos parsivežę augintinį į namus?

– Viena pagrindinių klaidų – kačiukų lepinimas. O tai vyksta, aišku, iš per didelės meilės gyvūnui. Juk patys žinote – kas per daug, tas nesveika. Būna, kad žmonės peršeria. Būna, kad norėdami jam palengvinti gyvenimą maistą ima pjaustyti, smulkinti. Vėliau skambina man ir skundžiasi, kad jo kačiukas neėda, nekramto… Nuo pat pirmos dienos mokau šeimininkus nustatyti namuose taisykles. Tarkime, ant kurių baldų galima lipti, o ant kurių – ne. Aš ant mažylių nešaukiu, nepurškiu vandeniu, nepliaukšiu susuktu laikraščiu, bet suploju delnais. Ir to užtenka.

– Jei gerai supratau, prieš išsiskirdama su kačiuku jūs apmokote ir jo šeimininką?

– Būtinai. Juk beveik iki keturių mėnesių pas mus gyvenę kačiukai jau turi susiformavusius kai kuriuos gyvenimo įpročius, apie kuriuos aš privalau informuoti naująjį šeimininką. Dažniausiai parekomenduoju maistelį, parodau, kaip kirpti nagus, kaip šukuoti.

– Ar šios veislės katės gali džiuginti ir alergiškus žmones?

– Negaliu pasakyti. Juk ir tų alergijų būna visokių. Vienus alergizuoja katino plaukai, kitus gal – kraikas ar išmatos. Reikia žiūrėti individualiai. Esu susidūrusi su tokia situacija, kai moteris netikėtai sužinojo esanti alergiška kačių išmatoms. Teko tai katytei ieškoti naujų šeimininkų.

– Kuo reikėtų maitinti Abisinijos kates?

– Aš jas pratinu prie sauso, ne paties pigiausio ir visapusiškai subalansuoto maisto. Tą siūlau daryti ir naujiems šeimininkams. Bent jau porą savaičių. O paskui visko būna – vieni pereina prie termiškai neapdoroto maisto (angl. raw), kiti – prie konservų, trečius tenkina sausiukai. Dar rekomenduoju, kad bent pusmetį kačiukas savo dubenėlyje rastų sauso maisto. Vėliau patariu šeimininkams stebėti savo augintinį. Jei jis perdėm ėdrus – atsiras pavojus nutukti. Mat abisinės – didelės paprašaikos. Jos moka taip meiliai pasižiūrėti, kad rankos pačios tiesiasi duoti gardesnį kąsnelį.

– Dažnai katės įpranta miegoti drauge su savo šeimininkais. Ar tai nekenkia žmonių sveikatai, jų visaverčiam poilsiui?

– Priklauso nuo žmogaus. Jei jums netrukdo – prašom. Jei dėl to neišsimiegate – kam kankintis. Esu turėjusi visokių kačių, bet kelios buvo tokios, kurios mėgdavo susiraityti vos ne ant mano galvos arba kaklo. Neišsimiegodavau. Tad teko užsidaryti duris, o kates iškomandiruoti į kitą kambarį. Aišku, tai joms visai nepatiko: kniaukė porą naktų, bet po to suprato, kad kitaip nebus, ir nusiramino. Viena mano klientė pasakojo, kad jos katė labai veržėsi į lovytę pas dukrą. Moteris leido, o paskui ilgus metus stebėjo nuostabią katės ir mergaitės draugystę. Ji vystydavo katytę kaip lėlę, vežiojo ją savo vežimėlyje.

– Ar šios veislės kates reikia vesti pasivaikščioti į lauką?

– Grynas oras visiems ne pro šalį. O vesti, ar ne – tai jūsų asmeninis reikalas. Žinau, kad žmonės, turintys nuosavus kiemus, dažnai išleidžia abisines ten palakstyti. Kiti nuperka pavadėlį ir veda pasivaikščioti su pavadėliu. Tik atminkite, kad jos – labai didelės aktorės. Vos uždėjus pavadėlį – suvaržius jos laisvę – gali griūti lyg negyva, vaidinti, kad jai tas labai nepatinka. Bet kai įpranta – baigiasi ir vaidyba.

Iš istorijos

*Elegantiškos, raumeningu kūnu, didelėmis migdolo formos akimis bei grakščiai išlenktu kaklu – šios katės tarsi senovės Egipto kačių skulptūra.

*Pirmą kartą Abisinijos katės paminėtos 1874 m. Gordono Steplesio knygoje "Katės ir jų požymiai".

*Pirmąją Abisinijos katę į Didžiąją Britaniją iš Etiopijos atgabeno feldmaršalas Robertas Neiperas. Katė vadinosi Zula, jos kailis buvo taškuotas, nors ji pati nebuvo panaši į dabartines Abisinijos kates. Manoma, kad Zula – Abisinijos kačių pramotė.

*Šios išskirtinio kailio katės taip sudomino britus, kad jau 1889 m. veisėjai tvirtino veislių standartus, o 1929 m. Londone buvo įkurtas pirmasis Abisinijos kačių veisėjų klubas.

*Pirmasis nuostabaus laukinio atspalvio Abisinijos katinas į Lietuvą buvo atvežtas iš Suomijos veislyno 1995 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kaip ir siamskos

kaip ir siamskos portretas
gali isisegt i miego arterija jums bemiegant

elza

elza portretas
Labai, labai gražios katės. Bet jų kaina, deja, ne mažiau įspūdinga. Tik pasvajoti apie tokias ir galima.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių