Kretos saloje dirbusių archeologų komanda surado įrankį, kuris datuojamas ankstesniu nei tikėtasi laikotarpiu. Tyrimui vadovavęs Providence universiteto mokslininkas Thomas Strasseris teigia, jog jie tikėjosi rasti 11 tūkst. metų senumo radinius, kuriais naudojosi čia gyvenę senovės jūreiviai. Tačiau jie rado bent dešimtį kartų senesnį trylikos centimetrų dydžio akmeninį kirvį.

Iš vietinės kvarco uolienos išskaptuotas grubus įrankis primena rankinius kirvius, kurie randami Afrikoje ir Europos žemyninėje dalyje ir kuriuos žmonių protėviai naudojo iki maždaug 175 tūkst. metų prieš mūsų erą. Technologiniu požiūriu, šis įrankis galėjo praversti trupinant kaulus ir pjaustant mėsą, ir jo konstrukcija išliko palyginti nepakitusi daugiau kaip milijoną metų, informuoja technologijos.lt.

Dideli jūros plotai Kretą supa jau daugiau kaip penki milijonai metų. Akmeninių kirvių aptikimas leidžia manyti, jog žmonės – neskaitant technologiškai palyginti modernaus Homo heidelbergensis — keliaudami nuo salos link salos perkirto visą Viduržemio jūrą dešimtimis tūkstančių metų anksčiau nei manyta prieš tai. Daugelis tyrinėtojų yra kėlę hipotezes, jog šio laikotarpio ankstyvieji žmonės nesugebėdavo sukonstruoti valčių arba orientuotis atviruose vandenyse. Tačiau naujieji atradimai rodo į tai, kad šie mūsų protėviai mokėjo daug daugiau, nei galima pamanyti išvydus primityvius akmeninius įrankius.

„Aš buvau nustebintas, - sako Bostono universiteto archeologas ir senovinių akmeninių įrankių ekspertas Curtis Runnels. - Mintis surasti įrankius tokioje ankstyvoje Kretos epochoje buvo maždaug tiek pat tikėtina, kiek mintis surasti „iPod“ karaliaus Tutanchamono kape“.

Tačiau paleoantropologijos ir speleologijos mokslininkai iš Pietų Graikijos ir JAV universitetų kruopščiai iššukavo salą, o įrodymų apie tokias neįtikėtinas keliones skaičius tik augo.

Komanda atrado daugiau kaip 30 rankinių kirvukų, taip pat kitų panašaus laikmečio akmeninių įrankių, kurie buvo užsilikę devyniose skirtingose pietvakarinės Kretos pakrantės vietose netoli Plakiaso miesto. Kai kurie artefaktai, panašu, buvo išplauti į jūrų uolose buvusių olų, ir juos laikui bėgant paslėpė nuosėdinės jūros uolienos. Vėliau šios vietos iškilo virš jūros lygio, suformuodamos natūralias terasas.
Geologų komanda, pasinaudodama radioaktyvios anglies amžiaus nustatymo metodu, „jauniausiai“ iš šių terasų, kurioje buvo rasta akmeninių įrankių, priskyrė mažiausiai 45 tūkst. metų amžių. Specialistų vertinimais, seniausia terasa, kurioje buvo aptikta panašių radinių, yra mažiausiai 130 tūkst. metų amžiaus.

Nebuvo „pasiklydusių jūroje“?

Kasinėjimo vietovių amžiaus nustatymo rezultatai įtikino projekto vadovą T.Strasserį, kad ankstyvieji žmonės sėkmingai keliavo per visą Viduržemio jūrą dešimtimis tūkstančių metų anksčiau, nei buvo manyta. „Šie ankstyvieji gyventojai jūromis keliaudavo sąmoningai, o ne pasiklydę“, - pabrėžia tyrinėtojas.

Kiek ilgai trukdavo jų kelionės? Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų atsižvelgti į tai, koks buvo startinis ir galutinis jų kelionės taškas. Pakrančių rifų žemėlapiai leidžia daryti prielaidą, jog net kai Viduržemio jūros vanduo siekė savo žemiausią mums žinomą lygį, kuris buvo apie 144 metrų žemiau dabartinio jūros lygio. Turint tai omenyje, iš Turkijos arba Graikijos iškeliavę žmonės, norėdami pasiekti Kretą, būtų turėję mažiausiai tris kartus kirsti vandens telkinius, ir kiekvieno tokio žygio atstumas būtų svyravęs nuo 19 iki 39 kilometrų. Kita vertus, jei keliautojai būtų vykę iš Afrikos, jiems atviroje jūroje būtų tekę keliauti daugiau kaip 200 kilometrų.

„Faktas, jog mes radome kelis šimtus akmeninių įrankių devyniose skirtingose vietose leidžia manyti, jog stabiliai populiacijai palaikyti ir archeologiniams pėdsakams po savęs palikti čia turėjo atkeliauti pakankamai didelis skaičius žmonių, - sako C.Runnelsas. - Tai reiškia, jog jie persikėlė kažkokia transporto priemone gerokai daugiau nei vieną kartą“.

Jaudinančios diskusijos

Naujasis atradimas, kurio pagrindu parengtas straipsnis bus publikuojamas birželio mėnesio žurnalo „Hesperia: The Journal of the American School of Classical Studies at Athens“ numeryje, gali rimtai pajudinti daugelio archeologinių dogmų „pamatus“. Mokslininkai ilgai kėlė įvairias žmonių migravimo teorijas. Viena jų, pavyzdžiui, teigia, kad iš Afrikos migravę ankstyvieji žmonės - Homo erectus ir Homo heidelbergensis - keliavo per kontinentą pėsčiomis, traukdami į Rytus per Sinajaus pusiasalį, o po to per visus Vidurio Rytus.

Tačiau Kretos radiniai atveria visiškai naują perspektyvą. Nors archeologai šioje saloje jau buvo radę ankstyvojo žmogaus buvimo pėdsakų, naujieji radiniai T.Strasserio teigimu „yra pirmieji radiniai, kurių amžių galima nustatyti geologiniu požiūriu, ir panašu, jog ateityje planuojami tęstiniai tyrimai mūsų prielaidas tik patvirtins“. Be to, atradimas sukels daugybę naujų mokslinių diskusijų.

Jei senovės žmonės kirsdavo Viduržemio jurą, tada jie tikrai galėjo būti perplaukę tokius vandens barjerus, kaip Raudonoji jūra arba Adeno įlanka. „O tai reiškia, jog mūsų ankstesnės prielaidos - kad Euraziją apgyvendino ankstyvieji homininai, keliavę per sausumą per Artimuosius Rytus į Indiją ir toliau - turės būti iš naujo patikrintos“, - sako C.Runnelsas. Homininai arba hominidai yra viena iš dabartinių žmonių protėvių atšakų. Tad nuostabos nekelia ir tai, jog dėl Kretos radinių jau verda karšti ginčai.

Anglijos Yorko universiteto archeologas ir senovinių pakrantėse vykusių žmonių migracijų ekspertas Geoffas Bailey tokių kelionių jūromis idėja įvardina kaip „tikėtiną“. Tačiau jis mano, jog tyrinėtojams būtina rasti konkrečias vietas, kur ankstyvieji žmonės gamino ir naudojo tokius akmeninius įrankius, ir atlikti ten archeologinius kasinėjimus. „Dabartiniu momentu pagaminimo datos nustatymas yra labai miglotas“, - sako G.Bailey.

Daug archeologinės patirties Graikijoje sukaupusi paleoantropologė Katerina Harvati sako, jog ji sutinka su tyrinėtojų atlikta identifikacija, t.y. kad šie įrankiai yra rankiniai kirviai, tačiau ji norėtų išvysti papildomų įrodymų, jog radiniai yra būtent iš to laikotarpio. „Komandos startas tikrai geras, - sako Tiubingeno universitete dirbanti mokslininkė, - Tačiau aš manau, jog dar reikia padaryti daug darbų, siekiant nustatyti kaip galima tikslesnes radinių datas, kad jie tinkamai įsikomponuotų chronologiniame istorijos kontekste“.

Dar daugiau kelionių įrodymų

Dabartiniu metu visuotinai pripažinti įrodymai apie pačias anksčiausias keliones jūromis kilę iš Australijos. Žmonės, norėdami pasiekti šį pietinį žemyną iš Pietryčių Azijos, maždaug prieš 50 tūkst. metų turėjo kirsti 970 kilometrų ilgio salų virtinę ir mažiausiai dešimtį atviro vandenyno plotų. Ilgiausias šių maršrutų sudarė 71 kilometrą - dar niekada istorijoje iki Homo sapiens tokio tarpo kirsti nesugebėjo joks stambus sausumos gyvūnas. Tokiam iššūkiui įveikti žmonės, greičiausiai, gaminosi plaustus, sukonstruotus iš vienas su kitų surištų bambuko kamienų.

Tačiau kiti įrodymai rodo, jog jūrų kelionės galėjo atsirasti gerokai anksčiau. Ispanijoje atrastos žmonių ir jų akmeninių įrankių liekanos, datuojamos daugiau kaip milijono metų amžiumi, gali rodyti, jog kai kurie senovės homininai, keliaudami iš Maroko, kirsdavo atšiaurų Gibraltaro sąsiaurį. Jų nuplaukiamas atstumas turėjo sudaryti maždaug 19 kilometrų. Be to, Naujosios Anglijos universiteto (Armidale, Australija) archeologas Michaelis Morwoodas jau ilgą laiką siūlė idėją, jog Homo erectus iš Indonezijos Balio salos atplaukė į gretimas Floreso salas. Būtent čia buvo rasti 700-800 tūkst. metų amžiaus akmeniniai įrankiai.

Jei papildomų tyrimų metu bus patvirtinta, jog anksčiausi akmens įrankiai Kretoje atsirado daugiau kaip prieš 130 tūkst. metų, archeologai į šias hipotezes greičiausiai pradės žvelgti daug rimčiau. Vienas iš sudėtingiausių klausimų, į kuriuos jiems teks atsakyti - kodėl gi ankstyvieji žmonės apskritai nusprendė keliauti jūromis. Kretos atveju jūrininkai galėjo ieškoti naujų teritorijų arba naujų žvejybos plotų, sako T.Strasserio komandos narė archeologė Eleni Panagopoulou. Be to, moteris įsitikinusi, jog žmonėse taip pat slypi vienas papildomas, tačiau itin reikšmingas motyvas: „Manau, jog juos daugiausia motyvavo tiesiog smalsumas ir nuotykių troškimas“, - sako specialistė.