- LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojas per metus suvartoja vidutiniškai apie 5,5 kg kavos ir apie 0,4 kg arbatos – atitinkamai su tuo yra susijęs ir poveikis aplinkai. Kokia tikroji arbatos, kavos puodelio kaina?
Apie tai LRT Radijo laida „Ryto garsai“ kalbėjosi su projekto „Aplinkai palankaus gyvenimo būdo skatinimas per tausojantį maisto vartojimą“ eksperte, Vytauto Didžiojo universiteto lektore Renata Dagiliūte ir Ekologiškos kultūros asociacijos vadove, žurnalo „Green`as“ redaktore Lauryna Tarvydiene.
Ponia L. Tarvydiene, kaip, atrodo, toks nekaltas mūsų įprotis kasdien gerti arbatą gali prisidėti prie aplinkos užteršimo, net žmonių išnaudojimo ar biologinės įvairovės nykimo?
L. Tarvydienė: Arbatos pramonė yra didelio masto pramonė, kurios poreikiams pasitelkiami milžiniški gamtiniai ir žmogiškieji resursai. Arbatos plantacijos užima didžiulius gamtinius arealus, kuriuose dėl to, kad ten yra arbatmedžių plantacijos, nyksta didelė gyvūnų ir augalų įvairovė. Kita problema, kad ši pramonė, siekdama didesnių pelnų, didina savo produktyvumą pasitelkdama chemines trąšas. Ne paslaptis, kad kai kurios iš šių cheminių trąšų Vakaruose jau yra griežtai draudžiamos. Tuo metu Indijoje jos vis dar naudojamos. Indijos arbatos pramonėje naudojama mažiausiai 13 pesticidų rūšių, kurie kartu su arbatmedžių lapeliais patenka į mūsų puodelius.
Kitas dalykas – arbatos pramonės korporacijos žino, kad mažinant darbo jėgos kainą, didės jų pajamos, kas dažniausiai jas priveda prie nežmoniško elgesio su savo darbuotojais, prie vaikų išnaudojimo ir kitų negerų dalykų. Ir dar vienas aspektas, kuris ne mažiau svarbus, – kai kurios arbatos gamintojos vis dar vykdo pakankamai žiaurius bandymus su gyvūnais, nors šių bandymų iš jų niekas ir nereikalauja.
Mūsų pasiklausęs koks nors arbatų mėgėjas sakys: man nė motais kas ten vyksta, aš tą arbatą kaip gėriau, taip gersiu.
L. Tarvydienė: jeigu jam nesvarbu nykstanti gyvūnų įvairovė arba užteršiamas dirvožemis ir vanduo, jam, ko gero, bus labai svarbu jo sveikata. Tai bent jau iš tos pusės jis turėtų žinoti, kad arbatos pramonėje naudojami pesticidai. Tie pesticidai su arbatmedžių lapeliais patenka į jo geriamos arbatos puodelį. Tai jei jam tai nesvarbu, aš kitokių argumentų tokiam žmogui daugiau ir neturėčiau.
Bet ar turime pasirinkimą?
Be abejo, turime. Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje smarkiai populiarėja ekologiškos arbatos. Gamintojai vis dažniau taiko atsakingo verslo praktiką. Tai reiškia, kad jie sertifikuojasi, neišnaudoja žmonių, nenaudoja sveikatai kenksmingų trąšų ir t.t. Tik gal žmonės dar ne visada ieško tokios arbatos. Jų pasirinkimą vis dar dažnai nulemia įvairūs reklaminiai šūkiai, kad tai sveika arbata, aukščiausios rūšies arbata, natūrali, iš gamtos ir t.t., kai iš tiesų vartotojas turėtų žinoti, kad ekologiškumą ir atsakingą verslą patvirtina tam tikti sertifikatai. Lietuvos vartotojai šiuo požiūriu jau iš tiesų yra senokai šviečiami ir, manau, daugelis žino, kaip atpažinti sertifikuotą ekologišką produktą, taip pat ir arbatą.
Kokią arbatą geriau pirkti – sveriamą ar pakeliuose – kokybės prasme? (klausytojos klausimas)
Kokybės prasme vienareikšmiai sveriama. Bet čia yra du aspektai. Jei jūs perkate nesertifikuotą, neekologišką arbatą, tai turėkite omenyje, kad arbata pakeliuose yra pačios prasčiausios kokybės, ir tai yra patvirtintas faktas. Be to, kad ten naudojama pačios prasčiausios kokybės žaliava, dar turėkite omenyje ir pakelių gamybos procesą. Jis dažnai taip pat yra nešvarus: naudojami klijai, metaliniai elementai, todėl šiuo aspektu jūs galite dvigubai pakenkti sau.
Norėdami tiek kokybiškos, tiek sveikos arbatos vartokite ekologišką arbatą arba arbatą, kurią susirinkote patys darželyje pas močiutę, laukuose, miškuose. Čia iš tikrųjų ribų fantazijai nėra – tiek sveikatos, tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu išlošite trigubai.
Ponia R. Dagiliūte, jūs daugiau žinote apie kavą, apie išgerto kavos puodelio poveikį aplinkai.
R. Dagiliūtė: tai, kaip buvo užauginta, kokiose plantacijose, kaip atkeliavo, kaip mes pasiruošėme tą kavą ir pagaliau, kaip sutvarkėme kavos atliekas, – visa tai turi savo kainą.
50 proc. viso poveikio, kuris siejasi su kava, tenka auginimui plantacijose, kita dalis tenka mums – vartotojams.
Ar kavamedžiai, kaip ir arbatos krūmai, irgi tręšiami pesticidais? (klausytojos klausimas)
Kava gali būti ir ekologišku būdu užauginta, ir tradiciškai. Tradiciniu būdu – tai, aišku, bus naudojama daugiau įvairių trąšų, apsaugos priemonių.
Tai kaip išgertas kavos puodelis veikia klimato kaitą, nuo ko priklauso poveikis aplinkai ir kaip mes kiekvienas galėtume jį mažinti?
Yra įvairių skaičiavimų, mokslininkai stengiasi įvertinti vienos ar kitos kavos rūšies poveikį aplinkai. Skaičiuojama, kad vienas puodelis kavos gali vidutiniškai sąlygoti 60–70 gramų CO2 – klimato kaitą skatinančių dujų – emisijos. Skaičiai gal ir neatrodo dideli, bet įsivaizduokime, kiek kavos išgeriame per dieną arba per metus, tai tas bendras poveikis yra didelis.
Kaip minėjau, viena dalis poveikio tenka auginimo stadijai, o kita – mums, vartotojams: kaip mes vartojam, kokia ta kava, ar pupeles susimalame, ar jau perkame paruoštą kavą pakuotėse, kiek vandens užverdam, kaip atliekas sutvarkom.
Kavos ruošimas aparatu daro didesnį poveikį aplinkai vien dėlto, kad sunaudojame daugiau energijos. Jei paprastai užsiplikome arba paprastą filtrą naudojame, tai aplinkai palankiau.
Kitas dalykas – kokį aparatą naudojame, jei vis dėlto naudojame. Dabar daug kalbama apie buitinių prietaisų energijos efektyvumą, tai skaičiuojama, kad net iki 30–40 proc. energijos, kurią mes sunaudojame kavai pasigaminti, galima sutaupyti išjungus aparatą iš tinklo, nepalikus jo budėjimo režime arba įsigijus energiją taupantį kavos aparatą. Ir tuomet poveikis klimato kaitai gali būti net tris kartus mažesnis, jeigu kavą virsime tokiu aparatu.
Ir vandens kiekis, kurį mes užsiverdame kavai, labai svarbus. Atrodo, mažas dalykas, bet jei jūs užsiverdate dvigubai daugiau vandens kavai užsiplikyti, negu jums reikia, tai jūs 15 proc. padidinate savo įtaką aplinkai. Išvaistote energijos, nes jos nepanaudojate.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Erzinančios drabužių etiketės: (ne)galima iškirpti?
Drabužių etiketės – vienos būna aplink sprandą, kitos įsiūtos šone. Kartais jos erzina odą ir sukelia nepatogumų. Galbūt galima jas iškirpti, o galbūt priešingai – tai bus blogai ir jums pačiam, ir kada nors prireik...
-
Tvarumo tendencija: vis daugiau drabužių keliauja iš rankų į rankas6
Besikeičiant sezonams, puolame atnaujinti savo drabužių spintą. Taip ir sukasi ratas: vienus išmetame, kitus įsigyjame, paskui vėl išmetame... Tiesa, ryškėja ir pozityvi tendencija – vis labiau populiarėja drabužiai, gyvenan...
-
Desertai sveikiau – ką rinktis saldžiam kąsneliui prie kavos?3
Ar galite įsivaizduoti darbo dieną be kavos pertraukėlės? Veikiausiai sunkiai, nes tai laikas, kai galima trumpam atsitraukti nuo darbų ir maloniai pabendrauti su draugais ar kolegomis prie gardžios, garuojančios kavos puodelio. O kokia gi kavos pertrau...
-
Pavasario mados tendencija: provokacija drąsai ir išskirtinumui4
Individualumas, metalo spindesys, permatomi audiniai ir masyvūs siluetai – madingiausi įvaizdžiai šį pavasarį ir vasarą provokuos drąsai, ryškumui ir autentikai. Kaip pasirinkti aksesuarus, kokios spalvos ir audiniai karaliaus &scaro...
-
Pavasario mada – atraskite tris moteriškos pavasario mados tendencijas gaiviam garderobui2
Ar norite atnaujinti savo drabužių, avalynės arba aksesuarų kolekciją ir tinkamai pasiruošti pavasario sezonui? Tada čia sužinosite visą svarbiausią informaciją apie mados tendencijas. ...
-
Mada – menas ar komercija?14
Keldama tokį klausimą rizikuoju užsitraukti ilgalaikę ir neblėstančią viso mados pasaulio atstovų rūstybę ir pasmerkti save būti amžiams išmestai iš jų tarpo – kur dar net nespėjau patekti. Tačiau esu drąsus žmogus, kurį m...
-
Aktyvusis stilius: derinti tai, kas atrodo nesuderinama8
Kedai prie klasikinio kostiumo? O gal aukštakulniai prie sportinių šortų? Dar neseniai toks derinys būtų vertęs kilstelėti antakius, tačiau šiandien, dinamiškam gyvenimo būdui trinant ribas, griežtą aprangos kodą keičia ...
-
Dizainerės I. Kazakevičienės papuošalai: dialogas su medžiaga6
Galerijoje „Balta“ atidaroma išskirtinių Ingos Kazakevičienės papuošalų paroda „Funkcija ir forma“. ...
-
„Birkenstock“ – mados ir patogumo dermė
Šylantys orai natūraliai diktuoja pokyčius garderobe. Vienas svarbiausių naujo sezono atributų – universali ir patogi avalynė. Turint omenyje tai, kad ateinantis metų laikas vis daugiau lepins šiluma, svarbu įvertinti, kokios avalyn...
-
Sulaukusi 102-ejų mirė mados ikona I. Apfel
Šimtametė mados ikona Iris Apfel (Airis Apfel), kurios vizitine kortele buvo tapę akiniai, mirė sulaukusi 102 metų, rašoma jos „Instagram“ paskyroje. ...