A. Vasiljevo kolekcijos parodoje – garsiausių kūrėjų darbai

Parodą atidarys kolekcijos savininkas Aleksandras Vasiljevas ir Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Paroda veiks iki kitų metų rugpjūčio 20-osios.

Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su A. Vasiljevo fondu, surengė jau vienuoliktą žymaus mados istoriko A. Vasiljevo kolekcijos parodą. Parodoje „Paryžiaus mados magai“ pristatomi devyni iškilūs kutiurjė, sukūrę savo mados namus. Tarp jų - dar ir dabar gyvi praėjusio amžiaus mados korifėjai.

Aleksandras Vasiljevas/Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Ekspozicija pradedama mados namais „Lanvin“, kuriuos 1889 m. įkūrė prancūzų menininkė modeliuotoja Jeanne Lanvin. Išskirtiniu mados namų „Lanvin“ bruožu tapo moters įvaizdžio kūrimas, elegancijai pabrėžti pasitelkiant mėlynus atspalvius. Vienas tokių papuošė ne tik daugelį „Lanvin“ mados namų kūrinių, bet ir jų įkūrėjos buto interjerą, iki šiol saugomą Prancūzijos taikomosios dailės muziejuje.

Antroji ekspozicijos herojė - garsioji Gabrielle Chanel. Iš valstiečių šeimos kilusi savamokslė siuvėja įėjo į istoriją revoliuciniu būdu panaudojusi trikotažą ir išpopuliarinusi ir šiais laikais dėvimą „juodą mažą suknelę“. G. Chanel aktyviai bendradarbiavo su rusų aristokratais. „Chanel“ mados namų siuvinėjimo skyriui vadovavo didžioji kunigaikštienė Marija Romanova, o jos brolis Dmitrijus Romanovas buvo G. Chanel draugas. Garsiuosius kvepalus „Chanel N5“ 1921 m. sukūrė taip pat Maskvoje gyvenęs prancūzų kilmės kvepalų kūrėjas Ernestas Beaux.

Trečioji ekspozicijos asmenybė - Maggy Rouff. Taip pat garsi, bet, žinoma, ne tiek kaip pirmosios dvi. M. Rouff į mados pasaulį žengė per 1929 m. krizę ir jos vardas skambėjo ilgiau nei 40 metų. Išskirtiniai jos kūrybos akcentai - moteriški siluetai, kuriems kurti buvo naudojami gėlių raštais marginti ploni audiniai.

Jacques Heimas, kilęs iš lenkų ir žydų šeimos, išgarsėjo dar 1925 m., kai bendradarbiavo su Sonia Delaunay - viena garsiausių art deco stiliaus mados kūrėjų. Iki karo J. Heimas daugiausia kūrė kailinius drabužius, vėliau pradėjo modeliuoti balines ir kokteilines sukneles.

Christianas Dioras - dar vienas mūsų ekspozicijos dizaineris, kurio vardas žinomas visame pasaulyje. „Dior“ mados namai iki šiol laikomi pagrindiniu prancūzų rafinuoto skonio ramsčiu haute couture pasaulyje. Mados namai buvo įkurti 1947 m. ir išgarsėjo moterišku siluetu new-look siauru liemeniu ir labai plačiu saulės kliošo kirpimo sijonu. Pokario Europoje CH. Dioro naujovė sukėlė milžinišką rezonansą. Didžiojo kutiurjė modeliai buvo labai santūrių tonų - juodos, rudos, baltos, pilkos, tamsiai mėlynos spalvų. Kai Ch.Dior mados namų meno direktoriumi buvo paskirtas 21 metų Yves Saint Laurent, jų koncepcija iš esmės pasikeitė. Y. Sen Laurent pasiūlytas siauras siluetas paaukštintu liemeniu „Dior“ mados namams suteikė antrąjį kvėpavimą, o pačiam Yvui - pasitikėjimo savo jėgomis. Jau 1962 m. jis Paryžiuje įkūrė savo mados namus.

Y. Sen Laurent buvo pagrindinis europietiškosios mados skleidėjas XX a. 7-ąjį ir 8-ąjį dešimtmečiais. Jis sukūrė garsiąją Mondriano suknelę pagal Nyderlandų abstrakcionisto Pieto Mondriano tapybą, be to, įtraukė į madą iki šiol aktualius stilius - boho, safario, čigonų, kinų, japonų ir rusų. Nepaprastai talentingas mados kūrėjas Y. Sen Laurent gimė Prancūzijos valdomame Alžyre. Karštuoju metų laiku jis persikraustydavo į Marakešą Maroke ir ten Mažorelio viloje kūrė savo nuostabiąsias kolekcijas, vėliau įkūnytas jo mados namuose Paryžiuje.

Svarbi ekspozicijos „Paryžiaus mados magai“ dalis skirta Hubert de Givenchy kūrybai. Šis didis menininkas jaunystėje bendradarbiavo su Cristobaliu Balenciaga ir Elsa Schiaparelli, o jo, kaip savarankiško menininko, kūrybos pakilimas siejamas su dieviškosios Audrey Hepburn, pasirinkusios jį asmeniniu modeliuotoju, vardu. Neprilygstamoji stiliaus ikona daugelyje savo filmų vaidina vilkėdama būtent H. Givenchy kurtas sukneles. Dabar šie drabužiai, kaip ir jų savininkė O. Hepburn, jau tapę klasika. H. Givenchy tilius yra paprastesnis ir elegantiškesnis už sudėtingus Y. Sen Laurent kūrinius.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Kalbant apie Paryžiaus mados magus, neįmanoma nepaminėti Pierre Cardino, kuris yra kilęs iš Venecijos ir karjerą pradėjo kaip Ch. Dioro mados namų sukirpėjas. P. Cardinas išgarsėjo kosminių tyrimų epochoje, 1950 m. įkūręs savo mados namus. Naująją srovę - futurizmą - jis pavertė tikrove. Dauguma „Cardin“ mados namų modelių atspindi kosminę moters ir vyro viziją. Būtent P. Cardino nuopelnams priskiriamas golfo, juodų pėdkelnių, ilgaaulių batų ir iš tankios vilnos siūtos suknelės atsiradimas. Kosminio novatoriaus mūza laikoma Maja Pliseckaja, dievinusi Lietuvą ir prie Trakų turėjusi sodybą. P. Cardinas rengė ballerina assoluta ir scenoje, ir gyvenime. M. Pliseckajos vaivorykštinis chitonas, kurį jai sukūrė P. Cardinas, tapo vienu mūsų ekspozicijos perlų.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Teise vadintis modernistu ir futuristu P. Cardinas dalijosi su kitu kūrėju - Andre Courregesu. A. Courregesas, pagal specialybę inžinierius statybininkas, kūrė ultramodernius drabužius. Jis dievino baltą spalvą ir derino ją su ryškiai geltona, oranžine ir ruda. Jo jaunatviškas stilius visų pirma siejamas su mini suknelės išradimu. A. Courregesas laikomas jos išradėju ir dalijasi šiuo nuopelnu su angle Mary Quant. Dėl savo kūrybos A. Courregesas išgarsėjo visame pasaulyje, ypač Japonijoje, kur jo vardas mados pasaulyje iki šiol yra šventas.