- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar šiais laikais įmanoma gyventi be plastiko? Viena austrų šeima, susirūpinusi šios medžiagos keliamais pavojais gamtai ir sveikatai, nusprendė tai išsiaiškinti. Tai, kas turėjo trukti mėnesį, tapo visiškai nauju gyvenimo būdu.
Įsivaizduokite, kaip atrodytų gyvenimas be plastiko bent vieną dieną. Jokio kompiuterio, mobilaus telefono, automobilio ir, aišku, jokio maisto pakuotėse. Dėl šiuolaikinio gyvenimo, pažymėto visur esančiu plastiku, šios sintetinės medžiagos išvengti yra beveik neįmanoma. Tačiau susirūpinusi dėl vis gausėjančių aplinkosauginių ir sveikatos problemų, kylančių dėl nuolatinio sąlyčio su plastiku, viena austrų šeima nusprendė verstis be jo.
Naujoje Vokietijoje išleistoje knygoje, pavadintoje „Plastikfreie Zone“ („Zona be plastiko“), Sandra Krautwaschl-Rabensteiner pasakoja, kaip jos penkių asmenų šeima atsikratė didžiosios dalies plastikinių daiktų ir dabar labai retai perka bet ką, kas padaryta iš šios nafta paremtos medžiagos.
Tai prasidėjo kaip mėnesį turėjęs trukti eksperimentas, tačiau nuo to laiko jis virto gyvenimo būdu, teigia S. Krautwaschl-Rabensteiner. 2009 metais per atostogas Kroatijoje 40-metė fizioterapeutė buvo priblokšta, kaip dažnai jos vaikai klausinėjo, iš kur atsiranda visos paplūdimyje esančios šiukšlės. Tai privertė ją apsvarstyti pačios indėlį į šią problemą.
„Nors Austrijoje atliekas perdirbame, tai vyksta ne visame pasaulyje. Faktas, kad šias prekes perkame, prisideda prie jų gamybos tęstinumo“, – „Spiegel Online“ teigė ji.
Netrukus po šeimos atostogų S. Krautwaschl-Rabensteiner pamatė 2009 metais austrų režisieriaus Wernerio Boote dokumentinį filmą „Plastmasinė planeta“, pasakojantį apie tai, kaip visame pasaulyje gaminamo plastiko perteklius ėmė nuodyti gamtą.
Kaip teigiama filme, nors plastikui suirti prireikia šimtų metų, kiekvienais metais jo pagaminama apie 240 mln. tonų. Plastikas kaupiasi sąvartynuose, teršia vandenynus ir išskiria kancerogenus bei kitas medžiagas, pavojingas žmogaus sveikatai. Didžioji dalis plastiko gaminama iš naftos – neatsinaujinančio ištekliaus. Be to, tai energiją eikvojantis gamybos metodas, kuris dar labiau sekina gamtą.
„Tai buvo paskutinis lašas ir tikrai pasipiktinau. Pagalvojau: „Tai toliau negali tęstis“, – pasakojo S. Krautwaschl-Rabensteiner.
Vienas pirmųjų dalykų, kurį padarė šeima – ji pabandė iš namų pašalinti visus plastikinius daiktus. Knygos viršeliui panaudotoje nuotraukoje jie įmažinti sėdintys pribloškiančios plastiko krūvos apsuptyje. Kitas žingsnis – surasti jiems pakaitalus: dantų šepetėliai medinėmis rankenomis, metaliniai bidonėliai pienui ir produktų pakuotės, pagamintos iš stiklo, popieriaus ar metalo.
Tuomet iškilo problema su tualetiniu popieriumi. Negalėdami surasti popieriaus, kuris nebūtų supakuotas į plastiką, vaikai iš pradžių vietoj jo siūlė naudoti laikraščius. Tačiau kai problemų ėmė kelti spausdinimo rašalas, jauniausias vaikas pasiūlė naudoti medžių lapus. Tačiau ir tai nebuvo idealu. Galiausiai jie aptiko, kad geras pakaitalas yra perdirbti popieriniai rankšluosčiai, kuriuos naudoja daugelis restoranų ir viešųjų tualetų. Jie ne tik supakuoti į popierių, bet ir parduodami didelėmis pakuotėmis, o tai leidžia sutaupyti.
Svarbiausi dalykai, kad tokia sistema veiktų, yra pragmatizmas ir kraštutinumų vengimas, aiškina S. Krautwaschl-Rabensteiner, tačiau pripažįsta, kad iš pradžių išeitis rasti buvo sunku, o tam reikėjo gausių tyrinėjimų.
„Kai kurie žmonės mano, kad mes gyvenime tarsi akmens amžiuje, tačiau viskas ne taip. Gyvenimas tiesiog tapo šiek tiek paprastesnis, ramesnis ir patogesnis“, – tvirtina ji.
Krautwaschl-Rabensteinerų šeima, gyvenanti netoli Graco esančiame 3 tūkst. gyventojų turinčiame Eisbacho miestelyje, vis dar naudoja elektroninius prietaisus bei kitus būtinus dalykus, pavyzdžiui, dviratininkų šalmus, tačiau automobiliu jie dalinasi su kita šeima ir kai tik įmanoma stengiasi pirkti jau panaudotus daiktus.
Išmokus atidžiau galvoti apie tai, kokias medžiagas naudoja kasdieną, iš esmės pasikeitė šeimos narių požiūris į apsipirkinėjimą. „Tai visiškai pakeitė mūsų kaip vartotojų elgesį“, – teigia S. Krautwaschl-Rabensteiner.
Šeimos nariai išmoko sustoti ir pamąstyti, ar šio daikto tikrai reikia, o tik tuomet jį pirkti. Jie taip pat realistiškai vertina savo siekį gyventi be plastiko.
„Supratome, kad to nebus įmanoma padaryti 100 proc.“, – sako ji. Net stiklinių ir metalinių talpų dangteliuose dažniausiai būna nedideli plastiko kiekiai. Tačiau per tiek laiko šeima sugebėjo plastikinių atliekų kiekį sumažinti beveik „iki nulio“, be to, labiau ėmė rūpintis savo sveikata.
Viena to priežasčių – ne plastike supakuotas maistas būna šviežesnis ir dažniausiai – natūralesnis. „Dėl to ėmėme labiau vertinti maistą. Dabar beveik niekas nepasensta, o visada gaminame šviežią maistą“, – kalbėjo S. Krautwaschl-Rabensteiner.
Natūralu, jog maistui teko skirti didesnę šeimos biudžeto dalį, kurią ji apibūdino kaip „vidutinę“. Tačiau tai kompensavo kitose srityse sumažėjusios išlaidos, daugiausiai susijusios su sumažėjusiu vartojimu. Apskritai, anot S. Krautwaschl-Rabensteiner, dabar šeima išleidžia mažiau.
Anglakalbiame pasaulyje panašių eksperimentų pastaraisiais metais ėmėsi ne viena šeima ar individas, tačiau Europoje ši idėja gana nauja, teigia S. Krautwaschl-Rabensteiner. Vis dėlto šeimos pastangos gyventi be plastiko užkrėtė ir jų draugus bei pažįstamus.
„Žmonės, kurie gyvena pasiturinčiai, kaip mes, gali galvoti apie tokius dalykus ir dažnai gali kažką pakeisti“, – teigė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...