Visos šios savaitės naujienos sukosi aplink Airijos skolos problemas. Trečiadienį buvo kalbama apie tai, kad Didžioji Britanija yra pasiruošusi padėti Airijai išspręsti jos skolos problemas.Tai paskelbė Didžiosios Britanijos finansų ministras Džordžas Osburnas (angl. George Osborne) po to, kai ES komisaras Olis Rėnas (angl. Olli Rehn) patvirtino, kad jos finansinės pagalbos buvo paprašyta. Osburno teigimu, gera Airijos ekonomika ir bankų sistemos būklė yra svarbi ir Didžiajai Britanijai.

Savaitės viduryje buvo sutarta dėl Eurokomisijos, TVF ir ECB atstovų vizito į Airiją. Vizito metu buvo nuspręsta suteikti Airijai dešimčių milijardų kreditą. Taip pat buvo svarstoma galimybė aktyvuoti Europos finansinio stabilumo fondą. Tai yra kreditavimo programa, skirta euro zonos šalims paremti. Programos apimtis yra 440 mlrd. eurų. Airijos centrinio banko pirmininkas Patrikas Honohanas (Patrick Honohan) pareiškė, kad šios lėšos bus skirtos rezerviniam finansavimui, taigi nebūtinai bus panaudotos. Tai gali būti ženklu, kad Airija vis dėlto įstengs pati susidoroti su finansiniais sunkumais.

Šiandien tarp Airijos ir euro zonos atstovų kilo nesutarimų korporatyvinių mokesčių klausimais. Euro zonos atstovai daro spaudimą Airijai ir ragina didinti korporatyvinį mokestį iki dvylikos ir penkių dešimtųjų procento, tačiau Airija nesutinka su šiuo siūlymu, argumentuodama savo sprendimą tuo, kad tai yra ypatingai svarbu užsienio investicijoms į šalį.

Europos ministras šiuo klausimu palaikė Airiją. Jis pareiškė, kad nėra jokios prasmės griauti stipriausią ekonomikos augimo šaltinį.

Didžioji Britanija ir Vokietija traktuoja žemus mokesčius Airijoje, kaip negarbingą konkurenciją, o Prancūzijos ir Austrijos finansų ministrai pareiškė, kad vienu iš susitarimo punktu vis tiek turėtų būti apmokestinimo normos didinimas.

Nesiliauja kalbos dėl galimo JAV kiekybinės pinigų politikos švelninimo programos apimties mažinimo. Šis žingsnis yra aptariamas esant sudėtingai kai kurių Europos šalių situacijai su skolomis. Nuomonės šiuo klausimu skiriasi. JAV Federalinės rezervų sistemos pirmininkas Benas Bernanke susitikime su senatoriais pasisakė už papildomo šalies ekonomikos stimuliavimo programą. Jis teigė, kad tai leistų kurti papildomas darbo vietas ir kontroliuoti infliaciją. Taigi šalies centrinio banko vadovybė yra pasiruošusi imtis visų įmanomų priemonių, norint pasiekti kuo didesnio augimo. Praeitų stimuliavimo priemonių suma siekė vieną trilijoną ir 7 milijardus dolerių.