Vakar Panevėžio „Cido“ arenoje prasidėjusi tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Expo Aukštaitija 2010“ pritraukė rekordiškai daug dalyvių. Pristatyti savo verslą, produkciją ir veiklą panoro 170 įmonių, švietimo įstaigų bei valstybinių organizacijų. Tokia gausybė dalyvių gerokai viršijo organizatorių lūkesčius.

Tiek įmonių ir organizacijų parodoje „Expo Aukštaitija“ nedalyvaudavo net ekonominio pakilimo laikais. Penkioliktą kartą organizuojamame renginyje pristatoma veikla – nuo paslaugų, švietimo įstaigų iki prekybos, gamybos ir net žemės ūkio.

Parodos organizatoriai sako neslėpę nuostabos, kai sužinojo, kad šiemet bus dvigubai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais. Vėliau pabandžiusiems užsiregistruoti verslininkams teko nusivilti – didžiulėje „Cido“ arenoje jiems vietų nebeliko.
„Praėjusiais metais džiaugėmės turėdami 90 dalyvių ir manėme, kad tai geras rezultatas, šiemet jų yra jau 170, o dar 30 nepateko. Tai rodo, kad ekonomika atsigauna. Tačiau didžiausia parodos sėkmę nulėmė pakeistas jos laikas.

Parodą atsisakyta susieti su miesto gimtadieniu. Todėl visi verslininkai gali dalyvauti. Tokiu metu Lietuvoje nevyksta didelių parodų, išskyrus specializuotas parodas Vilniuje ir Kaune. Reklama, darbas, prasidėję prieš pusmetį, taip pat davė vaisių – turime rekordinį skaičių dalyvių, nors to net neplanavome“, – kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius (PPAR) Visvaldas Matkevičius.

„Expo Aukštaitija 2010“ pritraukė ne tik verslininkus, bet ir politikus. Jie parodos atidarymo proga vieni po kito lipo ant scenos sakyti sveikinimo kalbų. Aukščiausio rango politiku parodoje buvo švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Jis savo dalyvavimą susiejo su švietimo įstaigomis, kurių parodoje buvo gausu.

Dominuoja mažieji

Šiemet išliko tos pačios tendencijos: didžiąją dalį parodai skirto ploto užima smulkiosios įmonės, jos pristato savo paslaugas ir produkciją. Išimtimi tapo tik miesto įmonės – „Panevėžio energija“ ir „Aukštaitijos vandenys“. Maždaug pusė parodos dalyvių yra Panevėžio bendrovės arba įstaigos, o kita dalis – šalies miestų, Latvijos ir Estijos įmonės.

Didžiulio verslininkų dėmesio sulaukusi paroda kai kuriems jos dalyviams ir organizatoriams sukėlė optimistines nuotaikas.

„Po didelės krizės daug kas nustebo, kad turime tiek daug išsilaikiusių ir sėkmingai dirbančių įmonių. Per informavimo priemones girdime, kad blogai, bet pasižiūrėjus čia atrodo, kad taip nėra. Šiemet ekonomika užima geresnes pozicijas. Ypač tos įmonės, kurios bendradarbiauja su užsienio kompanijomis, kurios eksportuoja.

2008-ieji ir 2009-ieji buvo tarsi šokas įmonių vadovams ir įmonės. Staigus kritimas davė impulsą optimizuoti išlaidas, pakeisti gamybos valdymo sistemą. Įmonės susitvarkė su situacija ir sugebėjo išgyventi“, – džiūgavo Panevėžio PPAR prezidentas ir „Lietkabelio“ vadovas Sigitas Gailiūnas.

Pasak verslininko, sunkmečiu įmonėms labiau reikia būti matomomis, todėl daugelis įvertina parodų galimybes.

„Čia yra puiki galimybė išsiskirti iš konkurentų, tai duoda impulsą ir turi įtakos, todėl ir dalyvaujama parodoje. Kadangi „Expo Aukštaitija“ organizuoja Panevėžio PPAR, kurie jungia prekybą, pramonę, amatus ir žemės ūkį, ji yra labai plataus diapazono. Kitos parodos labai specializuotos“, – pranašumus vardijo S.Gailiūnas.

Konfiskuotų daiktų aukcionas

Parodos lankytojai patys gali įsitikinti, kad įmonių ir paslaugų įvairovė šiemet itin didelė: čia gausu žinomų prekių ženklų ir tokių, kurie Lietuvoje pristatomi pirmą kartą. Šalia kosmetiką ar buitinę chemiją pristatančių stendų ekspozicijas įsirengę mėsos pardavėjai ar aukštąsias technologijų gaminius demonstruojantys verslininkai.

Be įmonių siūlomų paslaugų bei gaminių, parodoje galima susipažinti ir su švietimo įstaigų, valstybinių institucijų veikla.

Šiais metais, kaip ir pernai, daug dėmesio sulaukė muitininkų aukcionas – azartiški pirkėjai graibstyte graibstė konfiskuotus daiktus.

Muitininkai ne tik surengė aukcioną, bet ir eksponavo tai, kas konfiskuota, supažindino, kaip išradingi kontrabandininkai į Lietuvą gabena prekes.

Parodoje vietos atsirado ir Nacionalinio kraujo centro palapinei, iš jos medikai agitavo lankytojus tapti donorais.

Sutikti panevėžiečiai teigė pastebėję, kad šiemet dalyvauja gerokai daugiau įmonių nei praėjusiais metais, tačiau juos nustebino, kad lankytojų nėra gausu.

„Šiemet yra daugiau įvairesnių ir įdomesnių dalykų, pavyzdžiui, kosmetikos, įvairių papuošalų. Negaliu pasakyti, ar paroda geresnė nei praėjusiais metais, bet joje visko daugiau“, – pastebėjimais dalijosi panevėžietė Ligita.

Kiti miestiečiai apgailestavo, kad paroda yra rengiama darbo metu ir veikia tik iki 19 valandos.

„Draugai norėtų apsilankyti, bet jie dirba iki 18 valandos, o kol nusigaus iš kitos miesto pusės, nedaug laiko liks pasižvalgyti“, – paaiškino Indrė.

Tikimasi, kad daugiausia lankytojų parodoje dalyvaus paskutinę renginio dieną – šeštadienį. Parodą Panevėžio PPAR organizuoja kartu su miesto Savivaldybe.

Alternatyvi energija

Parodos „Expo Aukštaitija 2010“ vykstančiame verslo forume pagrindine tema tapo alternatyvios energijos plėtros galimybės. Vėjo jėgainės, saulės energijos ir biokuro panaudojimas – visos šios idėjos yra gvildenamos parodos ir investuotojų forumo metu.

„Jau yra šioje srityje besisukančių įmonių. Kai kurios dar tik pradeda veiklą, o ja ypač daug bendrovių domisi – planuoja eiti ta linkme. Tai duos naudą ne tik įmonėms, bet ir gyventojams, kurie galės pasinaudoti tuo, kas sukuriama, ir taip galės atpiginti elektros ir šilumos energiją. Paroda – tai renginys, kuriame galima paskleisti, ką verslininkai mato, kokios perspektyvos ir ko galime tikėtis“, – apie Panevėžio verslo plėtros galimybes pasakojo S.Gailiūnas.

PPAR prezidentas teigė, kad alternatyvi energetika – vis dar nauja Lietuvai sritis, todėl verslininkai, susijungę į asociacijas, bendroves, kartu su užsienio įmonėmis ateityje turėtų pradėti rengti bendrus projektus.

Įrodinėjo pranašumus

Kad alternatyvi energija – ne tik ateities, bet ir dabarties verslas, įrodinėjo saulės kolektoriais prekiaujančios Šiaulių įmonės atstovas. Jis pasakojo sulaukęs didžiulio susidomėjimo.

„Iš pradžių į kolektorius buvo žiūrima labai įtariai, nes tada energija buvo pigi. Elektra kainavo 26 centus, o dujos – 50 centų. Pirmąją siuntą pardavinėjome dvejus metus. Kai energija pabrango, pradėjo keistis požiūris, o pastaruoju laiku žmonės pradėjo taupyti“, – kalbėjo šešerius metus saulės kolektoriais prekiaujantis Rimantas Gužas.

Verslininkas tikino, kad saulės energija Lietuvoje gali būti panaudojama ne tik vasarą, bet ir žiemą.

„Žmonės, įsigiję kolektorius, supranta, kad tos energijos yra pakankamai. Jų našumas didelis, net ir žiemos metu kolektoriai puikiausiai veikia. Jų neveikia oro temperatūra, pakanka, kad šviečia saulė“, – aiškino R.Gužas.

Parodoje nuotekų sistemas pardavinėjančios Vilniaus bendrovės atstovei renginys tapo ne tik galimybė užmegzti ryšius, bet ir parduoti savo produkciją. Moteris pasakojo, kad per pirmąsias parodos valandas pardavė kelias nuotekų valymo sistemas, jos kainuoja mažiausiai 3,5 tūkst. litų.

„Žmonės šiais laikais labiau rūpinosi nuotekų valymu, nei tai buvo seniau. Kai kurie ateina žinodami, kad parodų metu vyksta akcijos ir jie gali pigiau įsigyti norimą prekę. Kaimo sodybų savininkai ir mažų miestelių gyventojai nuotekų sistemas perka dažniausiai“, – kalbėjo bendrovės atstovė Laura Milaševičiūtė.

Reklamavo ir agitavo

Kai kurios įmonės, norėdamos būti pastebėtos, parodos lankytojų dėmesį stengėsi atkreipti neįprasta reklama. Viena mėsos gaminių bendrovė žvilgsnį traukė didžiuliu ratu, ant kurio buvo suvyniota kilometro ilgio dešra. Bendrovės vadybininkė teigė, kad taip mėsos gaminiai buvo reklamuojami daugelyje Lietuvoje vykusių parodų.
„Atvyniojam metrą ir parduodam. Dažniausiai išperka visą kilometrą, atgal nesivežame“, – bendrovės atstovė Jūratė Margelytė.

Panevėžyje vykstanti paroda sudomino ir užsienyje organizuojamų verslo parodų rengėjus. Vienas tokių sutiktas „Expo Aukštaitija 2010“ ėjo prie bendrovių ekspozicijų ir ragino verslininkus dalyvauti kitąmet pavasarį Rygoje organizuojamoje parodoje.

„Tai paroda, panaši į Lietuvoje organizuojamą „Litexpo“. Pirmą kartą iš trijų Baltijos valstybių norima pritraukti verslą – tai, kas gaminama Baltijos valstybėse. Parodos reklamą finansuoja Latvijos užsienio reikalų ministerija. Ji apie renginį informaciją skleidžia visoje Europoje. Taip norima išreklamuoti Baltijos šalyse gaminamą produkciją“, – pasakojo panevėžietis Romualdas.