- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip pirkėjui žinoti, koks šildymas jam apsimokės labiau – centrinis ar savarankiškai reguliuojamas? Kokiam šildymui būsto ieškantieji teikia pirmenybę, kokių pasiūlymų šiuo metu yra daugiau?
Nors yra populiaru manyti, kad būsto pirkėjai neabejodami renkasi savarankiškai reguliuojamą šildymą, tačiau nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt respondentai patvirtina šį teiginį tik iš dalies.
Apie 40 proc. apklausoje dalyvavusių asmenų nedvejotų ir rinktųsi būstą tik su savarankiškai reguliuojamu šildymu, kiti 30 proc. atsižvelgtų, koks tai šildymas tiksliau, kokia jo kaina palyginti su alternatyvomis, kaip jis paskirstomas ir pan.
Likusieji 30 proc. visiškai nenorėtų būsto, kuriame šildymą galėtų reguliuoti patys. Jie baiminasi, kad toks šildymas gali kainuoti brangiau.
Ką rodo nekilnojamojo turto skelbimai? Iš Aruodas.lt publikuojamų skelbimų matyti, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje parduodamuose namuose daugiausiai įrengtas dujinis šildymas. Kitur – šildymas elektra arba kietuoju kuru. Vos iki 5 proc. šiuo metu parduodamų namų įrengtas centrinis šildymas.
Analizuojant butų skelbimus, matyti, kad šiuo metu daugiau nei 2300 Aruodas.lt publikuojamų butų Vilniuje skelbimų siūlomi butai, kuriuose įdiegtas savarankiškai reguliuojamas šildymas.
Tai sudaro beveik 25 proc. visų Vilniuje parduodamų butų publikuojamų pasiūlymų. Kaune tokių pasiūlymų apie 360 (18 proc.), Klaipėdoje – apie 260 (apie 5 proc.).
Vilniuje parduodamų butų, kuriuose įdiegtas centrinis šildymas, pasiūlymų šiuo metu yra apie 3200 (apie 32 proc.), Kaune – apie 500 (25 proc.), Klaipėdoje – apie 800 (apie 14 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...