„Snoro“ bankroto tyrimo komisija neleido jos posėdžių filmuoti

Į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinkusi „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo komisija svarstė galimybę dirbti uždarai, bet kai kurių parlamentarų siūlymu buvo apsiribota tuo, kad posėdžių metu nebūtų filmuojama ir fotografuojama.

Komisijoje dirba 12 parlamentarų, iš jų 8 dalyvauja pirmame posėdyje. Jame ketinama susitarti, kokių dokumentų komisija reikalaus, kokius pareigūnus kviesis apklausti, nusistatys darbo grafiką.

Komisija išvadas Seimui turės pateikti iki birželio 1-osios - po 116 dienų.

„Mes turime tilpti į tą terminą“, - sakė komisijos vadovas „tavrkietis“ Valentinas Mazuronis.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai.

Komisijoje dirba liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius, liberalcentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys ir Arvydas Anušauskas, „tvarkietis“ V.Mazuronis, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, socialdemokratai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas, Krikščionių partijos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.

Valdantieji pasiekė, kad komisija tirtų, ar būta neteisėtos stambiųjų kreditorių įtakos bei bandymų paveikti politikus, teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo ir siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje.

Taip pat bus aiškinamasi, ar buvę „Snoro“ akcininkai, kiti vadovai ar jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų, tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų, siekdami pakenkti buvusių banko akcininkų išdavimo Lietuvai proceso.

Opozicija išsireikalavo, kad komisija aiškintųsi, ar Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada pradėtos derybos su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley, kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų komandoms, koks realus „Snoro“ turto trūkumas, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą atsiimant indėlius ir kt.

Komisija turės atsakyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų „Snoro“ klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė, o taip pat - ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo ar Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai bei sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko prieš jo veiklos sustabdymą.

Į parlamentarų tyrimo klausimyną traukti klausimai, susiję su „Snorą“ auditavusios bendrovės „Ernst & Young Baltic“ veikla.

Seimas įpareigojo komisiją aiškintis, ar „Snoras“, kiti šalies bankai turėjo ir turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo tokie vertybiniai popieriai būti neapdrausti indėlių draudimu, bei įvertinti, ar Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų komercinių bankų priežiūra buvo veiksminga - ar Lietuvos bankas ar kitų valstybės įstaigų vadovybių artimi giminaičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai galimai tebedirba bankuose.

Taip pat bus vertinama, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų tie Seimo nariai, kurie pasirašė prašymą Konstituciniam Teismui ištirti kai kurių įstatymų, priimtų dėl „Snoro“ bankroto, atitikimą Konstitucijai.

Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.