- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į pirmąjį posėdį ketvirtadienį susirinkusi „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo komisija svarstė galimybę dirbti uždarai, bet kai kurių parlamentarų siūlymu buvo apsiribota tuo, kad posėdžių metu nebūtų filmuojama ir fotografuojama.
Komisijoje dirba 12 parlamentarų, iš jų 8 dalyvauja pirmame posėdyje. Jame ketinama susitarti, kokių dokumentų komisija reikalaus, kokius pareigūnus kviesis apklausti, nusistatys darbo grafiką.
Komisija išvadas Seimui turės pateikti iki birželio 1-osios - po 116 dienų.
„Mes turime tilpti į tą terminą“, - sakė komisijos vadovas „tavrkietis“ Valentinas Mazuronis.
Komisija turės atsakyti į 14 klausimų, kuriuos suformulavo ir opozicija, kuri Seimą nuolat ragino sudaryti tokią komisiją, ir valdantiesiems priklausantys parlamentarai.
Komisijoje dirba liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius, liberalcentristas Vytautas Bogušis, konservatoriai Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Rimantas Jonas Dagys ir Arvydas Anušauskas, „tvarkietis“ V.Mazuronis, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, socialdemokratai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas, Krikščionių partijos frakcijos narys Vidmantas Žiemelis bei Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis.
Valdantieji pasiekė, kad komisija tirtų, ar būta neteisėtos stambiųjų kreditorių įtakos bei bandymų paveikti politikus, teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo ir siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje.
Taip pat bus aiškinamasi, ar buvę „Snoro“ akcininkai, kiti vadovai ar jų interesams atstovaujantys asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nebandė paveikti politikų, tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų, siekdami pakenkti buvusių banko akcininkų išdavimo Lietuvai proceso.
Opozicija išsireikalavo, kad komisija aiškintųsi, ar Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada pradėtos derybos su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley, kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų komandoms, koks realus „Snoro“ turto trūkumas, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą atsiimant indėlius ir kt.
Komisija turės atsakyti, kokių priemonių būtina imtis, kad būtų užtikrinta maksimali visų „Snoro“ klientų interesų apsauga ir tinkama valstybės institucijų veiksmų kontrolė, o taip pat - ar nebuvo piktnaudžiavimo atveju, kai Seimo ar Vyriausybės bei Lietuvos banko valdybos nariai ir jų artimieji giminaičiai bei sutuoktiniai, pasinaudodami turima informacija ir tarnybine padėtimi iš anksto išsiėmė indelius iš banko prieš jo veiklos sustabdymą.
Į parlamentarų tyrimo klausimyną traukti klausimai, susiję su „Snorą“ auditavusios bendrovės „Ernst & Young Baltic“ veikla.
Seimas įpareigojo komisiją aiškintis, ar „Snoras“, kiti šalies bankai turėjo ir turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo tokie vertybiniai popieriai būti neapdrausti indėlių draudimu, bei įvertinti, ar Lietuvos banko ir kitų valstybės institucijų komercinių bankų priežiūra buvo veiksminga - ar Lietuvos bankas ar kitų valstybės įstaigų vadovybių artimi giminaičiai teisėtai dirbo ir ar teisėtai galimai tebedirba bankuose.
Taip pat bus vertinama, ar nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų tie Seimo nariai, kurie pasirašė prašymą Konstituciniam Teismui ištirti kai kurių įstatymų, priimtų dėl „Snoro“ bankroto, atitikimą Konstitucijai.
Bankroto byla daug turto iššvaisčiusiam ir nemokiam „Snoro“ bankui iškelta pernai gruodžio 7-ąją. Vyriausybė „Snorą“ nacionalizavo lapkričio 16-ąją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...