- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didelis nedarbas, sugriežtintos kreditavimo sąlygos ir smukusios nekilnojamojo turto kainos - visa tai būdinga bet kokiai ekonominei krizei. Tačiau šių dienų realijos netelpa į teorijos rėmus. JAV žurnalas „Time“ rado 10 ypatumų, kurie skiria dabartinį sunkmetį nuo ankstesnių.
1. Sriuba nėra išsigelbėjimas
Sumažėjus pajamoms, žmonės pradeda taupyti viskam, įskaitant maisto produktus. Ekspertai tikėjosi, kad vartotojai nustos lankytis restoranuose ir kavinėse, ir pigi sriuba iš skardinių bus pagrindinis antikrizinis maisto produktas.
Tačiau stambios JAV konservuotų sriubų gamintojos „Campbell's“ pardavimai pastarąjį ketvirtį sumažėjo 7 proc. Bendrovės akcijos vertybinių popierių biržoje nepateisino lūkesčių ir per pastaruosius devynis mėnesius smuko 25 proc.
Ekspertai gūžčioja pečiais. Galbūt sriubos nepakanka pasisotinti, todėl vartotojai mieliau renkasi mėsainius greito maisto restoranuose? O gal vartotojus atbaido didelis konservuotų sriubų kaloringumas ir jose esančios cheminės medžiagos?
2. Ekologiškas maistas vis dar populiarus
Nors ne taip sparčiai kaip anksčiau, bet ekologiško maisto rinka toliau plečiasi ir šiemet paaugs maždaug 6 proc.
Rinkos tyrimų kompanija „Packaged Facts“ prognozavo, kad brangesnių maisto produktų - ekologiškos jautienos, aliejų ir daržovių, užaugintų be pesticidų - paklausa sumažės suplonėjus pirkėjų piniginėms. Tačiau taip neįvyko. „Packaged Facts“ pripažino, kad vartotojai, slegiami recesijos, bando padaryti ką nors malonaus ir gero tiek sau, tiek aplinkai, kad pasijustų geriau.
3. Paskolų palūkanos nemažėja
Vartotojams itin sunku gauti paskolas, nebent jie sutinka mokėti lupikiškas palūkanas.
Ekonomikos teorija sako, kad centriniams bankams mažinant palūkanų normas, jų pėdomis seka ir komerciniai bankai. Pigios paskolos skatina vartojimą ir ekonomikos atsigavimą. Tačiau dabar ši teorija neveikia. Įsiskolinimo mastai buvo tikie dideli, kad bankai neskuba išduoti naujų kreditų, kol nėra padengti senieji.
4. Išgraibstomi bilietai į kino teatrus
Kiekvienas namuose turi televizorių, dauguma gyventojų - ir kompiuterį. Ar nebūtų logiška pasinaudoti turimais prietaisais ir sutaupyti keliasdešimt litų?
Bet nepaisydami ekonominės krizės žmonės plūsta į kino teatrus. Tinklalapio Hollywood.com duomenimis, filmų kūrėjų pajamos šiemet išaugo 11 proc., o kino teatrų žiūrovų skaičius - 9 proc.
Tikriausiai kino teatras yra palyginti pigi vieta pasimatymams. Be to, Holivudas šiemet pristatė daug populiarių naujovių, tokių kaip „Haris Poteris ir Netikras Princas“, „Ledynmetis 3“ ir „Brüno“.
5. Krizė prasiskverbė į miegamuosius
Įprasta manyti, kad neturėdamas pinigų žmogus daugiau laiko praleidžia namuose ir stengiasi patirti malonumą su savo antrąja puse. Aišku, ekspertai negali paskaičiuoti, kiek porų mylisi namuose. Tačiau statistika rodo, kad kontraceptinių priemonių pardavimai 2008 m. ženkliai smuko, o gimstamumas ne tik nepadidėjo, bet ir nusirito į „raudonąją“ zoną.
Panašu, kad miegamasis nustojo būti nemokamų pasilinksminimų vieta. Galbūt žmonių lytiniam gyvenimui kenkia stresas dėl prarasto darbo ar sumažėjusių pajamų, spėlioja žurnalas „Time“.
6. Sunkmetį išgyvena ir nuodėmių industrija
Plačiai paplitusi nuomonė, kad recesijos sąlygomis žmonės grimzta į nuodėmių liūną - pradeda girtuokliauti, rūkyti, lošti azartinius žaidimus. Bet ir šios ekonomikos šakos šiomis dienomis išgyvena krizę.
Alkoholio pramonė - ryškiausias pavyzdys. Per 2001 m. ekonominę krizę iš alkoholinių gėrimų pardavimų JAV biudžetas surinko 1,5 proc. daugiau mokesčių, o šiemet, kaip prognozuojama, surinks 5 proc. mažiau. Girtuokliavimas, kaip ir kazino, žmonėms pasidarė per brangus ir nereikalingas malonumas.
7. Nėra saugių užuovėjų
Anksčiau, kai pasaulį krėtė ekonominės krizės, atsirasdavo bent viena saugi užuovėja, kur investuotojai glaudėsi ir laukė, kol audros aprims. Tačiau pastarasis sunkmetis palietė visus, net krizėms atsparias kompanijas, tokias kaip jau minėta „Campbell's“.
Neturėdami kur dėtis, investuotojai dabar galvoja vien apie tai, kaip išsaugoti savo turtus. Sukrėsti prastėjančių ekonomikos rodiklių, jie mato tik dvi išeitis - kaupti grynuosius JAV dolerius arba investuoti į JAV vyriausybės obligacijas. Deja, šie vertybiniai popieriai taip pat nekelia pasitikėjimo. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad jie taps dar vienu burbulu, kuris anksčiau ar vėliau sprogs ir sukels dar vieną krizę.
8. Pasaulio prekybos krachas
Krizės sąlygomis prekyba visuomet smunka, bet per šį sunkmetį ji sumažėjo itin smarkiai. Pasaulio bankas prognozuoja, kad šiemet ji susitrauks dešimtadaliu. JAV eksportas per šešis mėnesius sumažėjo 40 proc. - tokio smūgio šios šalies ekonomika nėra patyrusi jau seniai.
9. Manikiūro salonai skursta
Kaip ir buvo tikėtasi, grožio industrija lengviau išgyvena krizę. Lūpų dažai ir kosmetika išlaikė krizei atsparių produktų reputaciją. Tačiau kitiems grožio industrijos veikėjams sekasi mažiau.
Manikiūro salonai atsidūrė ties išnykimo riba. Šiemet jų pajamos sumažėjo 25 proc. Nagų lakai ir dirbtiniai nagai praranda populiarumą - moterys daugiau pastangų skiria darbui, nei gražinimuisi.
10. Kenčia ir turtingi, ir nepasiturintys
Įprasta manyti, kad per ekonomikos krizę nepasiturintys žmonės skursta dar labiau, o turtingi toliau lobsta, nes turi galimybę įsigyti brangius daiktus žymiai pigiau. Tačiau šių dienų sunkmetis viską apvertė aukštyn kojomis.
Staigus akcijų ir nekilnojamojo turto nuvertėjimas smarkiai patuštino turtuolių pinigines. Kompanijos „Packaged Facts“ atlikto tyrimo duomenimis, „premium“ klasės vartotojai dažnai skundžiasi krizės padariniais, tik du iš penkių jaučiasi finansiškai saugūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...