RST stabdo darbus Panevėžio Pramonės parke

Miesto valdžiai kol kas nesiseka pritraukti investuotojų į dar tik rengiamą Panevėžio pramoninį parką, o jų nesulaukę Rytų skirstomieji tinklai (RST) nusprendė pristabdyti elektros tinklų tiesimo projektą ir darbus atlikti etapais, o kai kuriuos jų nukelti į ateitį. 

Nutrauks darbus

Bendrovė taip elgiasi dėl praktinių sumetimų. Iš 10 milijonų litų, skirtų projekto elektros tinklų daliai, 8 milijonus turėtų investuoti pati bendrovė, o 2 milijonai būtų skirti iš Europos Sąjungos lėšų. 

Bendrovė darbus stabdo dėl menko investuotojų susidomėjimo parku. Nutiesus ir įrengus elektros tinklus, pastačius pastotes nebūtų kam tiekti elektros ir iš to užsidirbti. Kuriamu pramonės parku pritraukti realius investuotojus Panevėžio savivaldybei kol kas nepavyko. Juo domėjosi keletas užsienio investuotojų, tačiau susitarimai nebuvo pasirašyti. Dabar Savivaldybė derasi su vieninteliais investuotojais iš Norvegijos.

„RST sprendimas yra ekonomiškai suprantamas: beveik 8 mln. litų investicijos turi grįžti.  Lietuvos pramoniniai parkai kol kas stūkso pustuščiai, elektros energijos pirkėjų juose beveik nėra. RST baiminasi, kad taip bus ir Panevėžyje, ir Alytuje“, – situaciją apibūdino Panevėžio mero pavaduotoja Gema Umbrasienė. 

RST savo tolesnių planų kol kas nekomentuoja, tačiau Savivaldybės atstovai tikina, kad bendrovė įsipareigoja užtikrinti, jog elektra bus tiekiama į parką nusprendusiems investuoti konkretiems verslininkams. 

Ieško pagalbos

RST planai labiausiai nenaudingi Panevėžio savivaldybei. Parko infrastruktūros darbus planuota baigti šiemet, o jų nepabaigus Savivaldybė prarastų galimybę panaudoti numatytus skirti 2 milijonus litų ES lėšų ir pinigų turėtų ieškoti iš biudžeto. G.Umbrasienė „Sekundei“ teigė, kad Savivaldybė jau kreipėsi pagalbos į Vyriausybę.

„Negalime negalvoti ir apie galimą kainų augimą, todėl kreipėmės į Vyriausybę su prašymu tarpžinybiniu lygiu spręsti šį klausimą ir bent jau užtikrinti valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo protingą terminą bei tokios pat trukmės  sutarties su  valstybės įmone Rytų skirstomaisiais tinklais dėl visų darbų atlikimo pasirašymo“, – komentavo G.Umbrasienė.

Tai ne pirmos kliūtys, su kuriomis susiduria Savivaldybė, kai reikia įrengti Panevėžio pramoninį parką.  Metų pradžioje buvo kilusi grėsmė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) nebus pripažintas tinkamomis finansuoti išlaidomis, ir Savivaldybę užgrius papildoma per 4 mln. litų finansinė našta. „Šis klausimas Vyriausybės jau išspręstas, tikimės, kad bus išspręsti ir kiti“, – vylėsi G.Umbrasienė. 

ES – didžiausias investuotojas

Praėjusį lapkritį pradėjus pramoninio parko infrastruktūros darbus per metus planuota  nutiesti vandentiekį, kanalizaciją, drenažą, išasfaltuoti vidines gatves, atvesti elektrą ir įrengti gatvių apšvietimą. Projektui įgyvendinti numatyta 25 milijonai litų, iš jų 17,5 milijono turėjo sudaryti Europos Sąjungos lėšos.

Ateityje pramonės parką ketinama sujungti su magistrale „Via Baltica“. Kol kas šiam projektui lėšų nenumatyta.

Rengiant pramoninio parko projektą buvo įsipareigota, kad investuotojams bus taikomas 320 tūkstančių litų teritorijos mokestis maždaug dvidešimčiai metų. Kituose pramonės parkuose šis mokestis yra kur kas mažesnis arba iš viso netaikomas.

Panevėžio politikai neseniai nustatė reikalavimus verslininkams, nusprendusiems investuoti į pramoninį parką. Nutarta, kad investicijos į vieno išsinuomoto hektaro plotą turės siekti bent du milijonus litų, o kiekviename hektare turėtų būti sukurtos ir išlaikytos trejus metus ne mažiau kaip penkios darbo vietos.