- Virginija Skučaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje įsibėgėjęs Europos socialinio fondo finansuojamas projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“ efektyviai prisideda prie jaunimo nedarbo mažinimo – mūsų šalyje, pritaikius visą kompleksą priemonių, jis mažėja sparčiausiai ES.
Jaučiasi tvirtai
Kas iš jaunų žmonių nežino, kaip sunku įsidarbinti neturint jokios patirties? Štai dviejose aukštosiose mokyklose meno studijas baigusi Aistė Butautaitė pati ilgai ieškojo darbo, būdama registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje. Tačiau patirties neturinčios specialistės niekas nenorėjo įdarbinti.
„Ir štai, kai darbo biržoje buvo pradėtas įgyvendinti projektas „Jaunimo užimtumo didinimas“, man pavyko rasti drabužių konstruktoriaus darbą drabužius iš natūralaus kailio ir odos siuvančioje įmonėje „Roso“. Labai nudžiugau, kai mane, neturinčią darbo praktikos, priėmė dirbti. Čia, padedama patyrusių specialistų, įgijau patirties, pasitikėjimo savo jėgomis. Dabar jaučiuosi tvirtai šioje įmonėje ir linkiu nedarbo kamuojamam jaunimui skubėti pasinaudoti projekto teikiamomis galimybėmis. Nes kitų metų rugpjūčio 31-ąją šis projektas baigsis“, – priminė
Dvi svarbios priemonės
Koks tai projektas ir kodėl juo domisi ne tik darbo ieškantis jaunimas, bet ir darbdaviai?
„Šis projektas įgyvendinamas visoje Lietuvoje ir yra skirtas darbo patirties neturinčiam jaunimui iki 29 metų. Įvairiose projekto veiklose dalyvaus 6 tūkst. darbo ieškančių jaunuolių. Įgyvendinant šį projektą darbdaviams siūloma įdarbinti jaunuolius pagal dvi užimtumo rėmimo priemones, finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.
Viena jų – darbo įgūdžių įgijimo priemonė, skirta praktiniams įgūdžiams darbo vietoje įgyti. Joje gali dalyvauti išsilavinimą įgiję, tačiau pagal specialybę dar nedirbę jaunuoliai.
Kita priemonė – jaunimo įdarbinimą subsidijuojanti priemonė. Ji skirta padėti darbo rinkoje įsitvirtinti papildomai remiamiems jauniems iki 29 metų darbo ieškantiems žmonėms, neatsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją ar darbo patirtį“, – aiškino Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Inga Balnanosienė.
Projekto nauda
„Šio projekto veiklos bei finansavimas padeda jaunuoliams sparčiau įsitvirtinti darbo rinkoje, nes darbdaviai dabar noriau priima dirbti patirties neturinčius jaunuolius, atlaidžiau vertina jų kvalifikacijos arba profesinės patirties spragas. Visa tai mažina jaunimo nedarbą regione, didina jaunų žmonių profesinės patirties bagažą. Nemažai darbdavių, priėmusių į darbą jauną žmogų, džiaugiasi galį užsiauginti įmonei lojalų, jos tikslus ir lūkesčius atitinkantį darbuotoją, kuris ir pasibaigus projektui sėkmingai dirba toje pačioje bendrovėje“, – kalbėjo I.Balnanosienė.
Pašnekovės žodžius patvirtino danų pakavimo įmonėje „Baltpack“ įsidarbinusi kaunietė Neringa Staugienė. Anot jos, kai baigėsi vaikui auginti skirtos atostogos, ji kreipėsi į Kauno teritorinę darbo biržą ieškodama darbo. Moteris prisipažino anksčiau dirbusi, tačiau norėjusi pakeisti darbo pobūdį. Tad sutiko su pasiūlymu dirbti pakavimo bendrovėje „Baltpack“.
Ši įmonė, dalyvaudama projekte „Jaunimo užimtumo didinimas“, padėjo N.Staugienei, nepriklausomai nuo jos turimos kvalifikacijos ar darbinės patirties, įsidarbinti. „Dabar esu labai patenkinta savo pasirinkimu“, – teigė ji.
Darbdaviai vertina teigiamai
Bendrovės „Perkūno namai“, kurioje vykstant projektui įdarbinta dešimt jaunų žmonių, bendraturtis Vytautas Gustas nedvejodamas šį projektą įvertino teigiamai.
„Gerai žinojome, kokių profesijų darbuotojų mums reikia. Tad iš Kauno teritorinės darbo biržos pasiūlytų atitinkamos profesijos, specialybių merginų ir vaikinų, pasirinkome dešimt perspektyvių, mūsų nuomone, darbuotojų. Jie iki šiol dirba pas mus, kas dieną įgyja vis daugiau praktinių įgūdžių, žinių, kurias perteikia seniai bendrovėje dirbantys specialistai. Beje, visi mūsų pasirinkti darbuotojai: budinčios viešbučio administratorės, padavėjai, virėjai, neturėjo darbo praktikos, bet per pusmetį mes galime daug ko išmokyti. Žengti šiuo keliu mus skatina tai, kad darbo birža pusę metų moka 50 proc. jauno žmogaus atlyginimo. Kitą pusę sumokame mes. Ir tai natūralu – kol jaunas specialistas įgyja pirmuosius darbo įgūdžius, jo darbo efektyvumas mažas. Beje, viešbučių ir restoranų paslaugų srityje jaučiamas specialistų stygius. Todėl šis projektas naudingas tiek jauniems žmonėms, tiek darbdaviams“, – įsitikinęs V.Gustas.
Lemia priemonių visuma
Pasak I.Balnanosienės, projekto dalyviai – jaunimas – noriai darbinasi prekybos, baldų gamybos, maisto ir lengvosios pramonės, transporto įmonėse, švietimo ir ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigose. Daug jaunimo įdarbinta statybos organizacijose, užsiima socialiniu darbu, moksline, technine, teisine, pramogine ir poilsio organizavimo veikla, teikia saugos, apgyvendinimo, informacijos ir ryšių paslaugas.
„Kadangi projekto veiklos ir priemonės skirtos tik jaunimui iki 29 metų, tai lemia jaunimo užimtumo didėjimą šalyje. Tačiau tokia sparta – jaunimo užimtumas Lietuvoje didėja sparčiausiai iš visų ES šalių – priklauso ne vien nuo šio projekto, bet nuo įvairių valstybės taikomų priemonių visumos. Pavyzdžiui, Kauno teritorinėje darbo biržoje papildomai organizuojami jaunimo verslumo skatinimo, motyvacijos didinimo užsiėmimai, kuriuose jaunuoliai, padedami specialistų, konsultuodamiesi su sėkmingai dirbančiais verslininkais, kuria naujas verslo idėjas, sprendžia mokymosi ir darbo paieškos klausimus“, – teigė I.Balnanosienė.
Koks tai projektas?
Įgyvendinant projektą „Jaunimo užimtumo didinimas“, iki lapkričio 1-osios šalies teritorinės darbo biržos darbintis pagal remiamojo įdarbinimo priemones siuntė 2463 jaunus (iki 29 metų) darbo ieškančius asmenis.
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje dalyvavo 926 jaunuoliai.
Įdarbinimo subsidijuojant priemonėje dalyvavo 1537 asmenys, siekę įgyti trūkstamų darbo įgūdžių su perspektyva įsitvirtinti darbo rinkoje.
Jau 29 asmenys, kurie dalyvavo projekte, pasirašė nuolatines darbo sutartis.
Nuo projekto pradžios (2012 m. rugpjūčio 1 d.) į jo veiklas Kauno regione įtraukti 362 jaunuoliai, 246 iš jų dalyvauja įdarbinimo subsidijuojant, o 116 – darbo įgūdžių įgijimo priemonėse.
Minėtose projekto veiklose dalyvauja per 300 Kauno regiono įmonių. Šiuo metu darbdaviai dažniau renkasi įdarbinimo subsidijuojant priemonę, tačiau noriai įdarbina jaunuolius ir pagal darbo įgūdžių įgijimo priemonę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...