- pinigukarta.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuviai – darbštūs žmonės, bet ne visada šią savo savybę ir pagaminamus daiktus moka tinkamai pristatyti kitiems.
Tai puikiai iliustruoja gana ilgas pasaulyje gerai žinomų prekių ženklų, kurių gaminiai sukuriami būtent Lietuvoje, sąrašas.
Turbūt visi žino skandinavų baldų prekės ženklą „Ikea“, tačiau, ko gero, ne kiekvienam išgirdus šį vardą į galvą ateina mintis, kad daugelis šio prekės ženklo etiketėmis besipuikuojančių gaminių į parduotuves atkeliauja iš „Klaipėdos baldų“ fabriko. Nors ne vienas lietuvis specialiai dėl šių baldų ir iki Varšuvos nuvyksta, nes tokios parduotuvės Lietuvoje neturime, jau keletą metų skandinavai pasikliauja būtent lietuvių baldžiais, kuriančiais Europoje itin populiarius baldus.
„Snaigės“ ženklas Lietuvoje puikiai pažįstamas, tačiau „Whirpool“ ar „Fagor“ pavadinimai likusiam pasauliui kur kas žinomesni. Būtent ši lietuviška šaldytuvų ir šaldiklių gamintoja padeda savo vardą garsinti ir taip žinomiems prekiniams ženklams, gamindama jiems savo produkciją.
Ne išimtis ir rūbų srityje. Jeigu perkate puikiai žinomą užsienietišką rūbą, nebūkite tikras, kad jis nepasiūtas kokiame nors Lietuvos fabrike. Pavyzdžiui, „Audimas“ ilgą laiką siūdavo rūbus tokiam tekstilės gigantui kaip „Nike“.
Nelabai žinoma bendrovė „Fedora“ gausiai papildydavo „Marks&Spencer“, „H&M“, „Adidas“, „Zara“, „Nike“, „Hugo Boss“, „S. Oliver“ parduotuvių lentynas. Taigi pirkdami čia, Lietuvoje, arba veždamiesi drabužius iš užsienio net nesusimąstome, kad galbūt jis pasiūtas gretimoje gatvėje esančioje siuvykloje.
Vis dėlto Lietuva – ne Kinija, todėl kainomis kol kas su šia rytų šalimi negalime varžytis. Būtent ši priežastis lėmė, kad daugelis minimų drabužių pardavėjų „Fedora“ iškeitė į tolimuosius kraštus, neslepia bendrovės prekybos vadovė Jolanta Bubnienė.
Ji teigia, kad augantys atlyginimai Lietuvoje buvo vienintelė priežastis, kodėl prieš keletą metų žinomi prekių ženklai paliko Lietuvą.
„Dabar daugelis persikėlė į Kiniją. Lietuvoje liko tie, kurie labiau orientuoti ne į kainą, ne į greitus terminus, o į kokybę. Tačiau tai pavieniai gaminiai, smulkios įmonės, o visa masinė gamyba perkelta į pigesnę darbo jėgą turinčias šalis“, – sako ji.
Paklausta, ar tikisi, kad atlyginimams Kinijoje pučiantis tarsi ant mielių, pasaulio prekės ženklai vėl atsigręš į Lietuvą, J. Bubnienė nedrįsta prognozuoti: „Žinoma, kažkoks persiskirstymas bus, tačiau ar visi sugrįš – nemanau.“
Ir vis dėlto, gal tai puiki galimybė pradėti kokybe garsinti ne tik svetimus prekės ženklus, bet ir sukurti savo pasaulinių prekės ženklų?
Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas mano, kad gaminti savo vardu yra didelės ambicijos reikalas: „Įsivesti produktą ar paslauga su nuosavu vardu į tarptautinę rinką kainuoja ir didelius pinigus, reikalauja laiko ir sugebėjimų.“
Anot jo, dalyvavimas su partneriais užsienio ženklo produkto kūrime – tai ir didžiulė patirtis, ir mokykla, kuri „išlavina raumenis ambicingiesiems ir drąsiausiems, kada nors eiti jau su savo ženklu užkariauti rinkas.“
Sugebėti pagaminti yra tik viena medalio pusė. „Antroji, dar sudėtingesnė – sugebėti ja parduoti tam, kas ją gali pritaikyti, panaudoti ir sėkmingai realizuoti pasaulinėje rinkoje. Todėl ir kalbame apie globalią rinką, globalią konkurenciją, kurioje mes grumiamės už savo produkto ar paslaugos vietą kartu su Lenkija, Kinija, Indija. Laimi stipresnis, lankstesnis ir įžvalgesnis“, – A. Akstinas.
„Ar blogas pavyzdys, kad kaliošus ir kitą guminę avalynę gaminusi kompanija „Nokia“ šiandien pasaulį garsina savo vardo aukščiausios kokybes ir plataus spektro gaminiais?“ – retoriškai kalusia jis.
Ir vis dėlto paklaustas, ko trūksta, kad gamintume savo ženklo produktą, pašnekovas tikina, kad pirmiausia, turėti toki tikslą ir ambicijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...