- Vereta Rupeikaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl gilėjant ekonomikos krizei ir sparčiai augant nedarbui gatvėse nematyti daug badaujančių žmonių? Sociologai į šį klausimą atsakymą turi - vargstantiems savo vaikams ar vaikaičiams į pagalbą atskuba tėvai ir seneliai.
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, kad Lietuvoje vis dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai: „Mes nagrinėjome, kodėl Lietuvoje, kai yra ekonominė krizė ir tiek bedarbių, nematyti daug badaujančių žmonių, į ligonines nepatenka išbadėjusių vaikų. Paaiškėjo, kad pas mus dar gajūs neformalūs socialiniai ryšiai. Ištiktiesiems finansinės bėdos padeda giminaičiai. Savo vaikus, anūkus iš paskutiniųjų remia net pensininkai, nors garsiai sakoma, kad jų pensijos mažos.“
R.Lazutka pastebi, kad pas mus tradicinės visuomenės likučių yra daugiau nei, pavyzdžiui, Vakaruose.
„Ten tėvų atsakomybės už suaugusius vaikus nebėra, visuomenė labiau individualizuota, vieni kitų pagalbos sulaukia rečiau“, - pasakojo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad per pastaruosius kelis metus žmonių ekonominė padėtis išties pasikeitė, ypač tam įtaką darė nedarbas, mažėjantys atlyginimai. Jei algos mažėjo 10 ar 20 proc., žmonės vis dar išgali įvykdyti įsipareigojimus bankams. Būsto paskolas daugiausia ėmė žmonės, kuriems negrėsė darbo praradimas, kurie buvo stipresni darbo rinkoje.
„Mūsų žmones gąsdina tai, kad būstų kainos labai nukrito. Nebeišgalint mokėti paskolos ir pardavus su paskola pirktą būstą ar namą, visiškai atsiskaityti su banku vis tiek nepavyktų. Todėl žmonės imasi visų įmanomų priemonių, kad taip neatsitiktų. Nemažai jaunų žmonių savo finansinę padėtį gerina išvykdami dirbti į užsienį“, - pakitusias gyvenimo sąlygas komentuoja sociologas.
Maždaug kas dešimtas namų ūkis turi būsto paskolą. Lietuvos banko duomenimis, 2009 m. spalio 1 d. būsto paskolų portfelis šalies bankuose sudarė 20,5 mlrd. litų. Tai yra 1,7 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.
Nemažai naujakurių, prieš kelerius metus šventusių įkurtuves nuosavame būste, šiandien už šį malonumą kloja didžiąją dalį pajamų.
Nors į banką atkulniavo ne vienas nebeįstengiantis susimokėti jam suskaičiuotos mėnesinės paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokos, bankų atstovai tvirtina, kad dar niekas nėra iškraustytas į gatvę iš savo vienintelių namų. Tikinama, kad perimti įkeistą butą ar namą - pati kraštutinė banko taikoma priemonė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.1
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...