„Vienintelis protingas sprendimas – pripažinti savo klaidą ir parduoti gamyklą“, - taip Mažeikių naftos gamyklos ateitį vertina dienraštis „Gazeta Wyborcza“.

Vieno įtakingiausių Lenkijos leidinių apžvalgininkas Witoldas Gadomskis teigia, kad lenkų investicija perkant „Mažeikių naftą“ buvo daugiau politinis nei ekonominis žingsnis. Esą aiškiausios to pasekmės – visą „Orlen“ grupę žemyn tempiantis pirkinys ir vis dar nepatenkinti rusai.

„Verslo ir politikos maišymas paprastai baigiasi pralaimėjimu abiejuose frontuose“, - teigia W.Gadomskis. Anot jo, viena didžiausių Lenkijos kompanijų privalo nusikratyti savo pirkinio Lietuvoje ar bent jau parduoti kontrolinį Mažeikių įmonės akcijų paketą. Žinoma, didžiausia Lietuvos įmone susidomėti galėtų nebent investuotojai iš Rytų.

Apžvalgininko teigimu, Lietuvos politikai, viešai to neafišuodami, visiškai neprieštarauja rusiško kapitalo atėjimui į didžiausią šalies įmonę. Remdamasis neįvardintais šaltiniais Lenkijos diplomatų tarpe, W.Gadomskis tvirtina, kad Lietuvos politikai tiesiog nori lenkus paversti atpirkimo ožiais.

„Lietuviai neturi nieko prieš rusų sugrįžimą į Mažeikius, nors jie atvirai to ir nepripažįsta. – neįvardintą lenkų diplomatą cituoja W.Gadomskis. – Jie nori, kad Lenkija priimtų sprendimą (parduoti įmonę Rusijos kompanijai – red. past.). Tada jie sakys, kad mumis nusivylė.“

Žurnalisto manymu, „PKN Orlen“ gali ieškoti sau palankių pasitraukimo iš Mažeikių scenarijų. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje ne kartą aptartas įmonių mainų variantas. Esą „PKN Orlen“ galėtų išmainyti Mažeikių įmonės akcijas į Vengrijos kompanijos „Mol“ akcijas. Rusijos koncernas „Surgutneftegas“ valdo 21 proc. vienos didžiausių Vengrijos įmonių akcijų, tačiau dirbti su Vengrijos vyriausybe Kremliui sekasi sunkiai. Taigi, W.Gadomskio manymu, įmonių mainai būtų naudingi abiem pusėms.

„Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas atvirai kritikuoja ankstesnę „PKN Orlen“ vadovybę, kuri už „Mažeikių naftą“ esą gerokai permokėjo. Artimiausius konkurentus, Kazachstano „KazMunayGaz“, Lenkijos koncernas neva aplenkė net 300 mln. JAV dolerių (tuometiniu kursu – apie 800 mln. litų).

W.Gadomskio teigimu, net jei 30 mln. dolerių nuostolių per pirmus tris šių metų mėnesius patyrusią Mažeikių gamyklą pavyktų paversti pelninga, ji gadintų „Orlen“ grupės įvaizdį, mat jos finansiniai rodikliai vis vien būtų gerokai prastesni nei grupės vidurkis. Esą Lenkijos naftos pramonės gigantas neturi jokių šansų net mąstyti apie naują strategiją, kol jam ant sprando kabo „Mažeikių naftos“ pirkimui pasiskolintos lėšos ir gamyklos nuolat generuojami nuostoliai. Rusijos kompanijos, apžvalgininko manymu, galėtų Mažeikiuose dirbti pelningai, ir be didesnio vargo. Mat vos tik įmonėje įsikurtų Maskvai palankūs šeimininkai, iškart atgytų „sugedęs“ Družbos naftotiekis, o Kremlius Mažeikių gamyklai parūpintų puikius žaliavos įkainius.

Peikdamas Lietuvos politikus, W.Gadomskis pastebi, kad nenorima priimti sprendimų, kurie palengvintų „PKN Orlen“ gyvenimą. Pavyzdžiui, Lietuva nenori lenkams parduoti „Klaipėdos naftos“ akcijų.

Aiškindamas, kodėl Mažeikių įmone susidomėtų tik Rusijos kompanijos, apžvalgininkas ne itin vykusiai lygina „PKN Orlen“ su pirmuoju privačiu „Mažeikių naftos“ savininku, amerikiečių kompanija „Williams International“. „Didelėms energetikos korporacijoms nebereikia papildomų naftos perdirbimo pajėgumų, o „Williams“ ir „Orlen“, paskandinusių pinigus Lietuvoje, pavyzdys jas atbaido“, - teigia W.Gadomskis.