- LRT.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro zonos šalys meta milijardines paskolas Graikijai gelbėti, tačiau iš skolų liūno ji nepajėgia išlipti jau keletą metų. Dar nesibaigus 2008 metais prasidėjusiai finansinei krizei, jau prognozuojama antroji jos banga. Apie tai šneka ir mūsų šalies pramoninkai, ir aukščiausi šalies vadovai.
Tačiau kai kurie ekspertai tikina, kad krizė baigsis per artimiausiu metus, nors pripažįsta, kad jos padarinius jusime mažiausiai dešimtmetį. Nusivylę Vakarų rinkomis, investuotojai gręžiasi į Aziją ir Artimuosius Rytus, o štai smulkiesiems investuotojams patariama pinigus investuoti į valstybines obligacijas ar dolerius.
„Barclays“, IBM, „Western Union“ – šios milžinės kompanijos į Lietuvą krizės laikotarpiu atsinešė didžiausias investicijas. Netrukus Vilniaus laukia dar ketvirčio milijardo litų investicinė injekcija – verslo centrą planuoja statyti Norvegijos verslininkai. Lietuvą užsieniečiai renkasi dėl palankesnių sąlygų, pavyzdžiui, mažesnio darbo užmokesčio.
Tiesa, Europoje jau kurį laiką sklando antrosios finansinės krizės nuojautos, kad ji neaplenks Lietuvos prognozuoja ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. O kokios užsienio finansų ekspertų prognozės? Apie tai – pokalbis su Londone, kompanijoje, užsiimančioje makroekonominiais tyrimais besivystančiose šalyse Azijai ir Artimiesiems Rytams, dirbančiu ekspertu Pauliumi Kunčinu.
Liepos pabaigoje amerikietis ekonomikos profesorius Nourielis Rubini, kuris, beje, išpranašavo 2008-ųjų finansinę krizę, pareiškė, kad euro zona žlugs vėliausiai po pusmečio, o po 3–6 mėnesių Italija ir Ispanija neteks priėjimo prie kapitalo rinkų. Kokios Jūsų prognozės? Ar išsikapstys Europos Sąjunga iš duobės?
Manau, kad laiko neliko daug. Manau, kad rugsėjo ir spalio mėnesį Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos politiniams elitams teks susitarti, kaip sukurti ir išlaikyti Europos ir euro zonos mechanizmą.
Lietuvos gyventojai nėra itin ryžtingi investuotojai, ypač krizės metu. Vis dėlto į kokias šalis siūlytumėte kreipti Lietuvos verslo investicijas?
Kas yra pesimistiškai nusiteikę, tam pasirinkimas nėra didelis. Galima investuoti į JAV dolerius, į pirmaujančias JAV kompanijas, kurios rodo neblogą augimą. O tiems, kas mėgsta riziką, pasirinkimo daugiau. Jei tikite, kad euro zona išliks, yra įdomių pozicijų. Tai ir Italijos obligacijos, ir Ispanijos obligacijos, netgi žinau, kas investuoja į Graikijos. Bet čia būtų labai rizikinga pozicija. Dabar didelis dėmesys skiriamas Azijai, ypač toms naujoms ir kylančioms rinkoms, pavyzdžiui, Mongolijai, kuri tik atrado resursų ir faktiškai yra nepaveikta recesijos. Joms per artimiausius 15 metų žadamas vos ne 10–15 proc. BVP augimas.
O ką daryti smulkiesiems investuotojams, paprastam piliečiui, kuris turi nedaug pinigų?
Šiuo metu aš vis dėl to būčiau linkęs perdaug nerizikuoti, išlaukti, kas įvyks rugsėjo –spalio mėnesį, kai vyks didieji susitikimai, ir ką nuspręs Europos centrinis bankas. Tai yra lemtingi ėjimai, ir aš manau, spekuliuoti prieš tuos ėjimus būtų sunku paprastam, smulkiam investuotojui. Todėl aš siūlyčiau įdėti saugiau – arba į valstybės obligacijas, arba, jei jūs norite dar saugiau, į JAV dolerį.
Tai kada ta euro zonos krizė baigsi? Ar ekspertai turi kokių nors prognozių?
Aš manau, kad pati krizė tęsis dar kurį laiką. Ta pagrindinė krizė gali baigtis per 6–12 mėnesių, nors tas procesas truks gal kokius 5–10 metų. Bet tai neturėtų pamaišyti tokių šalių kaip Lietuva augimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...