Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, o šalies Vyriausybė, praėjusį mėnesį sėkmingai išplatinusi 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės obligacijų emisiją, yra įsitikinusi, jog pavyks išvengti kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).

Tai interviu britų dienraščiui „The Financial Times“ teigė Premjeras Andrius Kubilius.

Anot jo, ekonomika dugną pasiekė pirmąjį šių metų pusmetį, o trečiąjį ketvirtį, lyginant su antruoju, užfiksuotas 6 proc. augimas.

„Gana skausminga žiūrėti į ankstesnius metus ir matyti 18-20 proc. kritimą. Tačiau žvelgiant į ketvirčių tendencijas, matome stabilizacijos ženklų“, - „The Finansial Times“ sakė Vyriausybės vadovas.

Pasak Premjero, Lietuva ir kitąmet ketina skolintis tarptautinėse rinkose. Taip ketinama išvengti kaimyninės Latvijos likimo, kuri iš TVF bei Europos donorų buvo priversta skolintis 7,5 mlrd. eurų.

Nuo birželio, išplatinusi dvi obligacijų emisijas, Lietuva jau pasiskolino 2,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau biudžeto deficitui, kuris, kaip prognozuojama, kitąmet sieks 9,5 proc. BVP, finansuoti reikės daugiau lėšų.

Prireikus Vyriausybė kreipsis pagalbos į TVF, pridūrė A. Kubilius, tačiau platinant 1,5 mlrd. JAV dolerių emisiją sumažėjusios skolinimosi išlaidos, lyginant su anksčiau platinta 500 mln. eurų emisija, rodo, jog „investuotojų pasitikėjimas sugrįžta“.

A. Kubilius taip pat pripažino, jog siekis įsivesti eurą nutolo, tačiau, anot jo, Lietuvos visuomenė remia griežtas struktūrines reformas, kurias būtina vykdyti norint įsivesti eurą.

Anot jo, pasiekti mažesnį nei 3 proc. deficitą, numatytą euro įvedimo kriterijuose, bus sunku. „Gana akivaizdu, kaip sunku tai bus, nes išlaidos, kuriančios deficitą, skirtos socialinėms programoms - pensijoms, motinystės išmokoms, mokytojų atlyginimams, sveikatos apsaugai“, - kalbėjo Premjeras.

Lietuva, norėdama įsivesti eurą, nesiekia išskirtinių sąlygų, pabrėžė jis, tačiau pažymėjo, jog klausimą dėl kriterijų sušvelninimo imta kelti tuomet, kai daugelis eurozonos narių nebesugebėjo laikytis numatyto deficito reikalavimo. „Mes neskatiname šio ginčo, tačiau jei jis bus pradėtas aptarinėti Briuselyje, tai bus sveikintinas dalykas“, - kalbėjo A. Kubilius.