Tai gal " bredas" ? Yra internete įspėjimų apie Kataro- bolivudo filmo montavimą.

Britų dienraštis "The Daily Mirror" pateikė 10 keisčiausių Gaddafio poelgių. Jie išversti "Alfa" leidinyje. Perkeliu čia savo komenatarą: "Visa tai gal ir galima pavadinti keistenybėmis. Dėl tokių keistenybių pasaulio demokratinė bendruomenė nebūtų taip sunerimusi. Jai visiškai tas pats, kad M.Gaddafiui teko pasikakinti savo paskaitai apie islamą tik 300 manekenių, nes 500, atitinkančių Muammaro reikalavimus, net ir Italijoje nepavyko surinkti. Visuomenei visiškai tas pats, kad diktatorius gyveno šalia Tripolio esančioje karinėje bazėje pastatytoje auksu išpuoštoje palapinėje, joje priiminėjo aukštus užsienio svečius. Kurioje dabar švenčia pergalę sukilėliai. M.Gaddafio paistalai, kad jam nepatiko Šveicarijos bankų sistema ir paskelbė jai "šventąjį karą" jau nebuvo kažkoks nekaltas pasidargstymas. Nors M.Gaddafis teigė, kad jis išpažįsta islamą, tačiau naudojosi daugybe afrikietiškų burtininkų vudu paslaugomis. Kaip, beje, naudojosi ir šimtais Libijos gražuolių paslaugomis. Ne tik nekaltomis 40 mergelių savo asmeninei apsaugai. Liežuviai plaka, kad tokių naujų naktinių "paslaugų" jis turėjo gerokai virš tūkstančio. Po to dosnus valdovas moterims įteikdavo po dovaną ar net surasdavo joms jaunikį. Kas žino tos religijos kanonus žino, ką reiškia tokios moters statusas po nakties palapinėje. Tai, kad Italijos premjeras S.Berluskonis Libijos diktatorių vadino "didžiuoju išminčiumi", gali būti dėl kažkokių interesų. Anvaras al Sadatas, manau, buvo atviresnis teigdamas, kad Libijos vadovas "šimtu procentų nesveiko proto". Kaip tik su tokiais labai pravartu buvo prekiauti Sovietų Sąjungai, tiekiant moderniausius ir kiek senstelėjusius tankus, karinius lėktuvus ir kitokią karinę amuniciją. Apimtys buvo pasiekusiusios 4-5 mlrd dolerių per metus. Ar Gaddafis ten Bleirui nepagasbiai parodė padą, tuo pat metu girdamas, kaip šis jaunai atrodo, ar dabar ruošiasi "papustyti padus" - tik detalės. Dažniausiai bulvarinio lygmens. Viskas atrodo kur kas rimčiau, kai pradedama aiškintis apie šio diktatoriaus nusikaltimus. Aukšto rango liudininkų teigimu būtent M.Gaddafis 1988 metais nurodė susprogdinti keleivinį Lėktuvą, kuris nukrito virš Lokerbio ir tada žuvo 270 civilių. Nors 2003 metais Libija išmokėjo keleiviams, daugiausia JAV piliečiams, kompensacijas, tačiau tai vargu ar labai prislopino artimųjų skausmą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Lieije net iki 2003 metų buvo tapusi teroristų apmokymo poligonu. "Karalių karalimi" save vadindamas Libijos diktatorius savo galinga ginkluote šiurpino kitas Afrikos ir Rytų regiono šalis, tad jis reikšmingos paramos net neturėjo iš kur sulaukti. Net Rusija nuo tokio nenuspėjamo diktatoriaus pagaliau nusisuko. Žinoma, ja pasekė ir Kinija. Iškyrus Venesuelos ir Kubos diktatorius. Gaunasi taip, kad M.Gaddafis puolė kariauti ne tik prieš demonstrantus, bet ir vos ne prieš visą pasaulį. Venesuelos diktatorius sunkiai serga, net Saudo Arabija nesutinka diktatoriaus priimti. Kur jam dėtis? Lįsti į duobę, kad sukilėliai radę ištrauktų? Ką dar sugalvoti?"

Kas yra tie sukilėliai, papaskojo vienas iš Libijos grįžęs inžinierius. Pradžioje tai buvo kelios gerai ginkluotų samdinių grupės iš kaimyninių valstybių. Prie jų prisijungė vietiniai banditėliai ir valdžios trokštantys veikėjai. Buvo užpultos ir nusiaubtos kelios karinės bazės. Pagrobtais ginklais apginkluota keliasdešimt gaujų, prie kurių prisijungė dar keli tūkstančiai vietinių nuotykių ieškotojų. Ir prasidėjo... Ginkluotos gaujos užpuola ir nusiaubia miestus ir miestelius, kuriuose nėra kariuomenės. Policininkai ir valdžios atstovai neretai išžudomi, ir gyvenvietė "išlaisvinama". Banditų gaujos nesiceremonija ir su gyventojais - atima pinigus, maistą, vertingesnius daiktus, automobilius, kuriuos panaudoja “kare”. Kaip rašoma „British Civilians for Peace in Libya“, sukilėlių pajėgoms vadovauja CŽV statytinis - Khalif Haftar. Buvęs Libijos armijos pulkininkas maždaug prieš 20 metų pabėgo iš šalies. Po nesėkmingos serijos jo organizuotų karinių operacijų Čade visą šį laiką jis gyveno Šiaurės Virdžinijoj, penkių mylių atstumu nuo CŽV būstinės Langley, nežinia iš kur gaudamas lėšų gana didelės šeimos išlaikymui. Šiais metais vėl atsirado tėvynėj ir vadovauja "revoliucionierių" kovos vienetams. Britų „PajamasMedia“ aprašo “revoliucionierių” “kovos” metodus, pvz., belaisvio gatvės minios agresyvi apklausa. Nedidelius fragmentus parodė "Al Jazeera“, paaiškindama, kad kalbama apie "Kadhafi samdinių" sugavimą. Toliau, iškirptame tęsinyje jau parodoma, kaip auka sumušama iki mirties ir sužalotas nuogas kūnas pakabinamas gatvėje už kojos. Nustatyta, kad nužudytasis - Libijos armijos karys. Ir tokių įrašų nemaža, pvz., minia mojuoja apdegusiais žmonių palaikais, o po to palaikus plėšo į gabalus. Stebėtojai iš minios daro vaizdo įrašus... Gyventojai, neapsikęsdami tokio banditizmo, mielai nurodo Kadafio kariuomenei, kur slepiasi "revoliucionieriai..." Ir štai, šitiems “taikiems” banditams pagelbėti JAV ir NATO pasiuntė "taikos balandžius" - sparnuotąsias raketas ir bombonešius… XXI a. imperialistai ir kolonizatoriai, lyg alkani šakalai, pajuto gardų naftos ir dujų kąsnį...