Japonijos branduolinės krizės įkarštyje šalies vyriausybė svarstė scenarijų, kad gali tekti evakuoti dešimtis milijonų žmonių.

Blogiausi galimi scenarijai išdėstyti ataskaitoje, kurią gavo naujienų agentūra AP. Siekdami išvengti visuotinės panikos, pareigūnai dokumento turinio neviešino.

Neseniai pasirodęs 15 puslapių vidinis dokumentas Japonijoje gali dar padidinti skundų, kad vyriausybė nuslėpė per daug informacijos apie didžiausia branduoline katastrofa po Černobylio laikomą nelaimę.

Jis taip pat verčia abejoti, ar valdžia buvo pakankamai pasiruošusi susidoroti su galima precedento neturinčio masto evakuacija.

Ataskaita kovo 25 dieną, praėjus dviem savaitėms po žemės drebėjimo ir cunamio, apgadinusio Fukušimos Daiichi atominę elektrinę, įteikta tuometiniam šalies premjerui Naoto Kanui ir jo vyriausiems patarėjams.

Per nelaimę iš trijų atominės reaktorių ėmė tekėti radioaktyvios medžiagos, o sprogęs vandenilis pažeidė apsaugines struktūras.

Darbuotojai galų gale sugebėjo suvaldyti padėtį reaktoriuose, tačiau tuo metu dar nebuvo aišku, ar nepaprastosios priemonės bus sėkmingos. Tuomet N. Kanas pavedė Japonijos atominės energetikos komisijai parengti ataskaitą ir išnagrinėti, kokius pasirinkimus turės vyriausybė, jei pastangos nebus vaisingos.

Pareigūnai 20 kilometrų spinduliu aplink Fukušimos elektrinę evakavo 59 tūkst. gyventojų, vėliau iš aplinkinių miestelių evakuoti dar tūkstančiai. Ataskaitoje teigiama, kad galėjo prireikti ir dar didesnių evakuacijų.

Ataskaitoje apžvelgiama keletas kelių, kuriais krizė gali pakrypti – sprogimai reaktorių viduje, visiškai radioaktyvių medžiagų nuotėkis ir vėsinimo baseinų, naudojamų panaudotam branduoliniam kurui, struktūriniai gedimai.

Dokumente teigiama, kad tuo metu kiekvienas atvejis buvo įmanomas. Dėl to galėjo tekti visus darbuotojus palikti vietovę, o tai reikštų, kad elektrinė būtų palikta likimo valiai.

Naudojant dalykišką kalbą, diagramą ir lenteles, ataskaita teigia, kad jei radioaktyvių medžiagų nuotėkis taptų nekontroliuojamas, radiacijos lygis galėjo smarkiai išaugti.

Tuo atveju būtų tekę evakuoti žmones 170 kilometrų spinduliu, o „savanoriška“ evakuacija būtų pasiūlyta visiems, gyvenantiems už 250 kilometrų nuo elektrinės ir toliau.

Į šią sritį patektų ir Tokijas bei jo priemiesčiai, kur gyvena 35 mln. žmonių, bei kiti didieji miestai, tokie kaip Sendai (1 mln. gyventojų) ar Fukušima (290 tūkst. gyventojų).

Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad užterštos teritorijos būtų nesaugios „keletą dešimtmečių“.

„Negalime atmesti tolesnės įvykių raidos, kuri gali atvesti prie neprognozuojamos padėties Fukušimos Daiichi atominėje elektrinėje, kur įvyko nelaimė, o šioje ataskaitoje pateikiama neprognozuojamos situacijos santrauka“, – teigiama dokumente, kurį parašė komisijos vadovas Shunsuke Kondo.

Gavęs ataskaitą Japonijos premjeras ir kiti pareigūnai viešai tvirtino, kad platesnio masto evakuacijai ruoštis nėra jokio pagrindo.

Gandai apie dokumentą ėmė sklisti šį mėnesį, kai žiniasklaida atskleidė jo turinį, bei sukurta komisija, tirianti galimus bandymus padėtį spėti. Savaitgalį dokumento turinį išsamiai atskleidė „Kyodo“ naujienų agentūra.

Tačiau vyriausybė ir toliau atsisako dokumentą paviešinti. Goshi Hosono, už branduolinę krizę atsakingas ministras, netiesiogiai pripažino, kad tokia ataskaita egzistuoja, tačiau, anot jo, vyriausybė nemato jokio reikalo ją paviešinti.

„Tai buvo scenarijus, paremtas hipotezėmis, ir net jei įvykiai būtų taip pakrypę, mums buvo sakoma, kad gyventojai būtų turėję pakankamai laiko evakuotis“, – kalbėjo G. Hosono.

„Nerimavome dėl galimo didžiulio ir nereikalingo nerimo, jei būtume dokumentą paviešinę. Štai kodėl nusprendėme taip nedaryti“, – pridūrė jis.

Japonijos vyriausybėje už branduolinę politiką atsakingas pareigūnas Masato Nakamura teigė remiantis G. Hosono sprendimą.

„Tai buvo jo sprendimas. Mes administracinių dokumentų neviešiname“, – teigė jis.

Japonijos pareigūnai vis sulaukia kritikos dėl to, kaip besiplėtojančios atominės krizės akivaizdoje elgėsi su informacija. Pareigūnai iš pradžių neigė, kad reaktoriuose yra nuotėkis, ir buvo kaltinami tuo, kad nepranešė apie tikrąją radiacijos keliamą grėsmę sveikatai.

Be to, perspėjimo apie radiaciją sistema, vadinama SPEEDI, identifikavo didelės rizikos vietoves, kur ir toliau gyveno tūkstančiai žmonių. Pareigūnai, duodami nurodymus evakuotis, šių duomenų nenaudojo, nes, anot jų, informacija nebuvo pakankamai tiksli.