Miegamasis rajonas tarp Vilniaus ir Kauno - Elektrėnai


2009-10-26
Vereta Rupeikaitė
Miegamasis rajonas tarp Vilniaus ir Kauno - Elektrėnai

Vyras dirba Vilniuje, žmona – Kaune, kuriame mieste įsikurti? Jei nė viena pusė nenori nusileisti, išeitis yra. Galima gyventi didmiesčių pusiaukelėje – Elektrėnuose.

Gaubia gamtos peizažai

Jei ir nebuvo reikmės užsukti į Elektrėnus, šio miesto žiburius yra matęs bemaž kiekvienas, važiavęs automagistrale Vilnius–Kaunas. Ekskursija į "elektrikų" miestą įdomi vien tuo, kad jam nėra nė 50 metų. Mieste vyrauja sovietmečio statiniai, naujos, šiuolaikinės architektūros pavyzdžių vos vienas kitas.

Tik įsukus į Elektrėnus, galima susipažinti su, kaip sako patys elektrėniškiai, senamiesčiu. Tai keturaukščių blokinių gyvenamųjų namų, statytų 1960 m. ir vėliau, kvartalas.

Toliau klojosi naujesni miesto sluoksniai – iš stambių plokščių statyti daugiabučiai, įsitaisę kalvotame reljefe, primena Lazdynų mikrorajoną Vilniuje. Kiemams ir kitoms viešoms erdvėms nepagailėta želdinių. Be to, didelė dalis elektrėniškių pro savo langus gali matyti vaizdingas Elektrėnų marias, pėsčiomis keliauti į mišką.

"Esu kilusi iš Dzūkijos, Elektrėnai man labai patinka. Gali važiuoti dirbti ir į Vilnių, ir į Kauną. Jauni žmonės kooperuojasi ir važinėja į darbą automobiliu – kelionė trunka kiek ilgiau nei pusvalandį", – teigė Elektrėnuose sutikta Zita.

Elektrėniškė Ona pasakojo, kad daugiau Elektrėnų gyventojų dirbti vis dėlto važiuoja į Vilnių, tačiau gyventi sostinėje – brangiau.

"Pas mus gal kiek pigiau kainuoja šildymas, vanduo. Elektrėnų privalumai – šalia miškas, marios. Žadama atgaivinti paplūdimį. Jei turi darbą, gyventi čia – labai patogu", – tikino moteris.

Nekilnojamojo turto kainos šiame 14 tūkst. gyventojų turinčiame mieste įvairios. Antai dviejų kambarių, 46 kv. m ploto, butą Elektrėnuose galima įsigyti kad ir už 80 tūkst. litų, tačiau jis bus vadinamojoje "chrusčiovkėje", statytas prieš 45 metus.

Naujesniuose blokiniuose namuose butų kaina kyla iki 3 tūkst. litų už kv. m ir daugiau. Tiek pat prašoma ir už butus vieninteliame naujos statybos name, 16 aukštų daugiabutyje Pergalės gatvėje. Tiesa, įsigijus naujutėlį būstą dar reikia jį įrengti.

Pastatė vieną iš dviejų

Pirmąjį Elektrėnų "dangoraižį" stačiusi Vilniaus bendrovė "Sanjota" šio projekto ėmėsi prieš ketverius metus, per patį daugiabučių statybos vajų. Bendrovės direktorius Jonas Sprindžiūnas prisimena, kad tuo metu butų, ypač naujos statybos, trūko visur.

Elektrėnuose žemė buvo kur kas pigesnė nei Kaune ar Vilniuje. Statybai pasitelktas Vilniuje, Didlaukio gatvėje, įgyvendintas projektas. Tiesa, Elektrėnuose iškilo tik vienas iš dviejų planuotų šešiolikaaukščių. "Laikai pasikeitė, todėl antrąjį pristabdėme. Tačiau tai nereiškia, kad jis nestovės ateityje. Jeigu bus poreikis, tai per pusantrų metų pastatysime", – tikino J.Sprindžiūnas.

Projektas Elektrėnuose užsimezgė žvelgiant į ateitį. Verslininkas atkreipė dėmesį, kad uždarius Ignalinos atominę jėgainę energetikos centras persikels į Elektrėnus – padaugės darbo jėgos, žmonėms reikės būstų.

Be to, pasak J.Sprindžiūno, Elektrėnai yra labai patogioje geografinėje padėtyje. Arti ne tik Vilnius, Kaunas, bet ir Alytus, Jonava, Kaišiadorys. Miestas turi gerą infrastruktūrą ir didelį privalumą – vaizdingas marias, kuriose bene geriausios sąlygos burlentininkams.

Elektrėnai pranoksta kitus panašaus dydžio miestus, nes turi ledo rūmus, plaukimo baseiną. Mėgstantiesiems aktyviai ilsėtis pakrantėse įrengti dviračių takai. Ateityje čia numatomos įvairios vandens pramogos.

"Manau, tai miestas, turintis perspektyvą. Juolab kad šalia yra Vievis, kuriame plėtojama pramonė, logistikos centrai", – pridūrė J.Sprindžiūnas.

Susidomėjo burlentininkai

Naujajame daugiaaukštyje buvo pastatyta 70 butų ir 11 komercinių patalpų. 17 butų vis dar neparduoti. Jų kainos pastaruoju metu, kaip skelbiama, yra pakilusios iki 20 proc.

"Ir taip juos parduodame pigiau nei savikaina, nes reikia grąžinti skolas. Iš pradžių 1 kv. m buto su daline apdaila kaina buvo daugiau kaip 4 tūkst. litų ", – tik tiek paaiškino "Sanjotos" vadovas.

Maždaug 70 proc. butų naujajame name išpirko vietiniai gyventojai, apie 18 proc. – vilniečiai, likusius – kitų rajonų gyventojai. Būstą šešiolikaaukštyje įsigijo ne vienas burlentei neabejingas vilnietis.

Iš Kauno – nė vieno pirkėjo. Tokio pirkėjų pasiskirstymo pagal gyvenamąją vietą statytojai nesitikėjo. Buvo spėjama, kad pusę butų pirks vietiniai, likusius pusiau pasidalys vilniečiai ir kauniečiai. "Kaunas mėgsta individualius namus", – juokėsi J.Sprindžiūnas.

Į šešiolikaaukščio statybą buvo investuota 22 mln. litų, tačiau projektu statytojai teigia nenusivylę – tik nedidelę dalį butų gali tekti parduoti pigiau nei savikaina.

Daugiaaukščio namo statybos darbai vyko 2006–2008 m., valstybinei komisijai jis priduotas 2008 m. vasarą. "Kad parduotume visus butus – pritrūko trijų mėnesių", – įsitikinęs J.Sprindžiūnas.

Jo nuomone, Elektrėnuose butai pigesni nei Vilniuje ar Kaune, tiesa, sunkmečiu naujo būsto kainos labiau susivienodino.

Statistikos, kiek elektrėniškių važiuoja dirbti į kitus miestus, nėra, tačiau akivaizdžiai šis reiškinys egzistuoja. Tai įrodo ne tik žmonių pastebėjimai, bet ir nedarbingumo rodikliai.


Juo daugiau registruotų gyventojų, juo geriau

"Mūsų mieste nedarbo lygis vienas žemiausių Lietuvoje. Nors gyventojai dirba kitur, gyventojų pajamų mokestis mokamas į mūsų biudžetą", – džiaugėsi Elektrėnų meras Arvydas Vyšniauskas.

Kelionė iš Elektrėnų iki Vilniaus pramoninių rajonų trunka gerą pusvalandį. "Nemaža dalis vilniečių į darbą važiuoja kone dvigubai ilgiau", – tikino Elektrėnų vadovas. Pasak jo, didžioji dalis išvažiuojančiųjų dirbti kitur vyksta į sostinę, nes joje daugiau darbo. Tačiau yra ir tokių, kurių darbovietė – Kaune.

Mero teigimu, būsto kaina – nėra tas privalumas, dėl kurio verta keltis gyventi į Elektrėnus, būstai čia kainuoja ne ką pigiau nei Vilniuje ar Kaune.

"Vieni nori miesto triukšmo, kiti – ramaus gyvenimo. Pastariesiems Elektrėnai – kaip tik. 50 km – ne atstumas, Europoje atstumai didesni", – pridūrė Elektrėnų vadovas.

Elektrėnai plečiasi ne daugiabučiais, o individualiais namais. Šalia šio miesto statyti nuosavus namus labai patrauklu, nes išplėtota infrastruktūra, vietovės apdovanotos vaizdingais peizažais. Galbūt dėl to Elektrėnuose pastatytas vos vienas naujas daugiabutis namas. Senųjų blokinių namų renovacija kol kas vyksta vangiai.

"Pas mus šiluma pigesnė, taigi kaina žmonių neskatina šiltinti namų", – samprotavo A.Vyšniauskas.

Meras nežada, kad artimiausioje ateityje viešojo susisiekimo kokybe Elektrėnai dar labiau priartės prie Vilniaus ar Kauno. Nebent šį klausimą pastūmės Kauno ir Vilniaus dvimiesčio iniciatyvos. Automagistralė ir toliau bus pagrindinė susisiekimo linija su Vilniumi bei Kaunu.


Elektrėnų miesto istorija

Dabartinėje Elektrėnų miesto bei apylinkių teritorijoje žmonių gyventa labai seniai. Dabartinę Elektrėnų teritoriją buvo užtvindę ledyno tirpsmo vandenys, po jų liko trys didesnieji – Anykštos, Puikino, Jagudžio ežerai ir keletas mažesnių ežerėlių, kuriuos vėliau sujungė užtvenkta Strėvos upė. Žmonės apie minėtus ežerus kūrėsi dar akmens amžiuje. Archeologiniai kasinėjimai leidžia manyti, kad mūsų eros pradžioje čia gyveno viena iš jotvingių genčių.

Formuojantis Lietuvos valstybei, Elektrėnų vietovės buvo Trakų įtakoje. Įkūrus Elektrėnų miestą, jis priklausė Trakų rajonui, o 2000-aisiais, įkūrus Elektrėnų savivaldybę, tapo jos centru.

Elektrėnai atsirado po to, kai 1960 m., pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno, tuo metu Perkūnkiemio kaime nuspręsta statyti Lietuvos elektrinę.

1960 m. liepą mėnesį buvo iškastas pirmasis kub. m žemės būsimos elektrinės pamatams, o gruodį pastatytas pirmasis gyvenamasis namas. Kadangi statyti elektrinės suvažiavo jauni specialistai iš įvairių tuometinės Sovietų Sąjungos respublikų, čia jie kūrė šeimas, todėl greitai kilo ir gyvenamųjų namų kvartalas.

1962 m. balandžio 19 d. Elektrėnų gyvenamajai vietovei suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. Šeštaisiais gyvavimo metais gyvenvietė jau turėjo mokyklą, du vaikų lopšelius-darželius, muzikos mokyklą, kultūros namus, profesinę technikos mokyklą, buitinio gyventojų aptarnavimo paviljoną, polikliniką, ligoninę, viešbutį, parduotuves.

Elektrėnų plėtrą dar paskatino Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba, nes reikėjo apgyvendinti elektrinės statytojus. Kai buvo nutarta, kad, užuot stačius naują gyvenvietę, geriausia plėsti Elektrėnus, pradėta naujo gyvenamojo mikrorajono statyba, taip pat kilo mokyklos ir darželiai. Tačiau atkūrus nepriklausomybę ir sparčiai mažėjant gimstamumui, kai kuriuose darželiuose įsikūrė kitos įstaigos: siuvykla, vaikų, senelių namai, vienoje vidurinių mokyklų atsirado meno mokykla.

Tikinčiųjų poreikiams 1990 m. vasarą buvo pašventintas būsimos bažnyčios kertinis akmuo, laikini maldos namai buvo įrengti Komunalinių įmonių kombinato antro aukšto salėje. 1996 m. iškilmingai pašventinta viena pirmųjų bažnyčių, statytų nepriklausomoje Lietuvoje, jos autorius – architektas Henrikas Šilgalis.