.png)
Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Vilniaus katedros požemių paslaptis kelia dramas
2011-02-26
Dovilė Jablonskaitė
Katalikai ir pagoniško tikėjimo sekėjai nepasidalija Vilniaus katedros. Romuviai pageidauja apeigų prie šventovės rūsiuose esą rastų Amžinosios ugnies aukuro liekanų. Bažnyčia atkerta: Perkūnui melskitės gamtoje.
Jaučiasi ignoruojami
Romuviai pasigenda pagarbos baltiškajam istorijos laikotarpiui ir savo tikėjimui. Lietuvos Romuvos krivis Jonas Trinkūnas įsitikinęs, kad Vilniaus arkikatedros bazilikos požemiuose stūkso Amžinosios ugnies aukuras. Tačiau, kad ir kiek prašytų, romuviams nesuteikiama galimybė bent kelis kartus per metus atlikti savo apeigas katedros požemiuose. Prie aukuro nevedamos ir turistų ekskursijos.
"Bažnyčia net į kalbas nesileidžia, kad aukuras būtų prieinamas visuomenei. O mes atkreipiame dėmesį, kad kadaise Amžinosios ugnies aukuras buvo didžiausia visos Lietuvos šventenybė: valdovai eidavo prie ugnies, jai prisiekdavo, ją gerbdavo. Apie tai rašoma metraščiuose", – kalbėjo J.Trinkūnas.
Jis apgailestavo, kad Katalikų bažnyčia nepripažįsta kitų konfesijų ir ignoruoja jų išpažinėjus. "Archeologai neturi jokios sprendimų galios. Jie gali mus palaikyti tik morališkai. O pagrindinė Bažnyčios hierarchų nuostata viena: katalikų šventovėje jokia kita šventovė neturi teisės būti. Kelias iki aukuro užgriozdintas vamzdžiais, vėdinimo įrenginiais. Negi per daug norime: tik deramos pagarbos ir to, kad žmonės, kuriems pagoniškas tikėjimas nėra svetimas, galėtų apžiūrėti aukurą ir jo link vedančius Zodiako laiptus", – sakė J.Trinkūnas.
Pagerbti neleido
Legendos pasakoja, kad Šventaragio slėnyje nuo seno buvusi apeigų vieta, kur deginti ir laidoti didžiųjų kunigaikščių palaikai, liepsnojo amžinoji ugnis.
Perkūno šventyklos fragmentai po katedros pamatais esą glūdi iki šiol. Pabrėžiama, kad Perkūno šventovės laiptai buvo siejami su Zodiako ženklais ir kad šalia šventyklos buvo įrengtas bokštas – savotiška observatorija, iš kurios buvo stebimas Saulės judėjimas Zodiaku.
"Artėjant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui pagoniškos kultūros sekėjai sumanė pagerbti senuosius valdovus. Parašiau laišką katedros vadovybei ir paklausiau, ar būtų galimybė tūkstantmečio proga apsilankyti požemiuose ir pagerbti Amžinosios ugnies aukurą. Atsakymas buvo aiškus: jokiu būdu, bažnyčia griežtai draudžia. Nusprendėme apeigas atlikti šalia arkikatedros – tam irgi priešinosi Bažnyčios hierarchai. Laimė, leidimą davė Vilniaus savivaldybė", – prisiminė Lietuvos Romuvos krivis.
Pasigirdus kalbų, kad katedros požemiai gali būti remontuojami, jis nusprendė pabandyti dar kartą: "Norime, kad vamzdžiai, apsunkinantys priėjimą prie aukuro, būtų išmontuoti ir šventovės paveldas apsaugotas."
Erdvė interpretacijoms
Istorikai ir archeologai katedros rūsiuose glūdinčius griuvėsius vertina skirtingai. Archeologui Gediminui Gendrėnui abejonių, kad požemyje yra pagoniškos šventyklos liekanų, nekyla. Zodiako laiptai esą taip pat buvo. Archeologas pripažino, kad įvairioms istorinėms interpretacijoms atsiveria labai daug erdvės, mat žinių apie tuos laikus labai trūksta.
"Tie statiniai iš pagonybės laikų – nėra kalbos. Yra liudijantis faktas iš istorinio šaltinio, kur rašoma, kad Jogaila katedrą stato pagonių šventyklos vietoje", – pasakojo G.Gendrėnas.
Istorijos instituto Miestų tyrimų skyriaus vadovui Gediminui Vaitkevičiui hipotezės apie šventyklą ir Amžinosios ugnies aukurą kelia nebent juoką.
"Pagonių šventykla – tik legenda, pasirodžiusi XVI a. metraščiuose kaip prielaida, kad ten buvęs pagonybės židinys. Autentiškų šaltinių nėra. Katedros požemiuose buvo rastas 30 x 30 cm dydžio molio gabalas su degėsiais. Tyrimai neatlikti. Nežinia, nei kas tas gabalas, nei kas ten per degėsiai. Tačiau kai kurie archeologai išgeneravo idėją, kad tai – šventyklos komplekso dalis. Bet panašiau, kad toje vietoje kadaise stovėjo metalo gamybos gamykla, buvo pramoninis rajonas. Toje teritorijoje rasta labai daug lydalų, o pagoniška religija su metalurgija visiškai nesuderinama", – atkreipė dėmesį G.Vaitkevičius.
Viskas – tik pasakos?
Istoriniuose šaltiniuose minimas epizodas, kad katedra kyla buvusios pagonių šventyklos vietoje, esą gali būti tik simbolinis. "Tai forma pabrėžti krikščionybės pergalę prieš pagonybę – būdas parodyti krikščionybės triumfą", – aiškino istorikas G.Vaitkevičius.
Paklaustas apie vadinamuosius Zodiako laiptus, jis giliai atsiduso: "Mažiau klausykite visų šių pasakų. Pramanas tie Zodiako laiptai. Šoninėse bažnyčių navose įrengtas šoninis išėjimas – normalus sakralinės architektūros reiškinys. Tie, kurie kalba kitaip, demonstruoja savo neapsiskaitymą, profesinę nekompetenciją. Ko jiems pavyzdžiu, tai fantazijos ir lakios vaizduotės. Kita vertus, šitaip neturėti gėdos paversti istoriją pajuokos objektu..."
Dialogas – neįmanomas
Vilniaus arkikatedros bazilikos administratorius Robertas Šalaševičius (nuotr.) linkęs tikėti ne legendomis, bet istoriniais šaltiniais. Girdi, istorikai hipotezę apie tai, kad po katedra buvo pagonių šventykla, vertina viso labo kaip prasimanymą.
"Tai gražus romuviečių noras suteikti vietai daugiau reikšmės. Bet jis nėra pagrįstas nei istoriniais, nei archeologiniais faktais. Dar sovietiniais laikais, kai katedros požemiuose buvo atliekami inžineriniai darbai, archeologai priėjo nuomonę, kad ten absoliučiai nieko nėra", – kalbėjo R.Šalaševičius.
Nors ekskursijos po katedros požemius vedamos, apie ėjimą prie Amžinosios ugnies aukuro kalbos esą net negalėtų būti. "Ten paprasčiausiai nesaugu. Išimtiniais atvejais mažomis grupelėmis įleidžiame istorijos fakulteto studentus su dėstytojais", – sakė kunigas.
Jis neslėpė, kad net išsprendus saugumo klausimą pagoniškos apeigos katedros rūsiuose būtų neįmanomos.
"Sunku įsivaizduoti dialogą su žmonėmis, norinčiais atgaivinti dalykus, kurie yra nugyventi ir pragyventi. Žmonės su krikščionybe atrado tikrąją šviesą, todėl bandymai sugrąžinti, tarkime, medžių garbinimą... Patenkinti romuviečių norų negalėtume", – Bažnyčios poziciją pristatė R.Šalaševičius.