Nurašyti skolų valstybė neskuba


2011-06-08
Jolita Žvirblytė
Nurašyti skolų valstybė neskuba

Europos Komisija (EK) dar šių metų pradžioje leido nurašyti Lietuvos valstybės institucijoms skolingų restruktūrizuojamų mažų ir vidutinių įmonių skolas – iš viso 258 mln. litų. Tačiau ant kojų besistojančios įmonės lig šiol to nežino.

Koją kiša, rankos neištiesia

"Kodėl verslas vis dar neinformuotas apie tokią galimybę? – dienraščiui retorinį klausimą uždavė restruktūrizuojamos bendrovės "Urbico" generalinis direktorius Raimundas Mickūnas. – Yra garantuotas dokumentas ir konkreti suma, daugeliui įmonių tai būtų nemenkas išsigelbėjimas. Mano vadovaujama bendrovė galėtų greičiau atsistoti ant kojų, nors jas mums pakirto pati valstybė. Tačiau ir dabar nėra jokio aiškumo ir kai yra galimybė padėti, neskubama to daryti."

95 mln. litų kreditoriams skolingos įmonės "Urbico" generalinis direktorius apie šią pagalbos schemą sužinojo Konkurencijos tarnyboje, kurioje yra dažnas svečias. Jis laukia EK sutikimo dėl palūkanų mokėjimo atidėjimo.

"Tarnyboje man parodė šį dokumentą ir pasiūlė pasižiūrėti, gal jis man padės. Kreipiausi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), bet ir ten atsimušiau į sieną. Kol nepaskelbta "Valstybės žiniose", kaip veikia ši pagalbos schema, tol niekas negali pasakyti, kur kreiptis ar kokius dokumentus ruošti", – pasakojo verslininkas.

Jo žiniomis, valstybės institucijos kratosi, kuri turėtų prižiūrėti šios pagalbos schemos įgyvendinimą, nes tiek "Sodra", tiek VMI administruoja mokesčių surinkimą, o ne pagalbos teikimą.

"Kiti kreditoriai jau tampa sukalbamesni, linkę daryti nuolaidų ir atsiranda daugiau vilčių atsigauti, tačiau valstybės institucijos vis dar smaugia. Kreditoriais tapę tiekėjai gali nurašyti pusę skolos, siekdami atgauti bent pusę sumos, bet valstybė tokių nuolaidų nedaro. Ir dėl to griūva restruktūrizacijos planai. O pagal EK patvirtintą pagalbos schemą būtų galimybė išvengti bankroto, nes būtų nurašyta dalis skolų valstybei", – taip, kaip supranta valstybės pagalbos schemą, dėstė R.Mickūnas. Pasak jo, "Urbico" skola valstybei šiuo metu siekia 10 mln. litų.

Popierinė pagalba

Pagal EK patvirtintą pagalbos schemą siekiama visų sektorių sunkumų turinčioms mažoms ir vidutinėms įmonėms suteikti galimybę gauti pagalbą atliekant restruktūrizavimą, kad būtų nurašytos skolos ar atidėtas jų grąžinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ("Sodrai"), VMI, Muitinės departamentui ir kitoms valstybės institucijoms.

Visas numatomos pagalbos schemos biudžetas siekia 258 mln. litų. Tokią skolų sumą EK leidžia nurašyti per trejus metus, pradedant jau nuo šių metų liepos.

Tačiau apie šią pagalbos priemonę verslininkai sužino tik atsitiktinai užsukę į Konkurencijos tarnybą arba šios institucijos interneto tinklalapį, kuriame jau penkis mėnesius "kabo" EK patvirtintas valstybės pagalbos restruktūrizavimo planas.

Bet valstybės institucijos ir VMI, kuri buvo šios pagalbos schemos iniciatorė, vis dar ruošiasi priemonę patvirtinti bendru įsakymu, kuris kažkada bus paskelbtas "Valstybės žiniose".

"Schemos tikslas – supaprastinti restruktūrizavimo procesą tais atvejais, kai valstybės pagalbos teikimas turi būti suderintas su EK. EK notifikavus schemą, valstybės pagalba neperžiangiant jos ribų bus teikiama Lietuvos institucijos (kai ji yra valstybės pagalbos teikėja) sprendimu, todėl nereikės kiekvienu restruktūrizavimo atveju EK siųsti pranešimo, restruktūrizavimo plano ir kitų papildomų dokumentų, laukti atsakymo iš EK", – pagalbos naudą dienraščiui dėstė VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Alina Gaudulytė.

Likus kelioms savaitėms iki liepos VMI sakosi dedanti visas pastangas, kad pagalbos schema būtų patvirtinta laiku.

Verta priminti, kad restruktūrizuojamos įmonės "Sodrai" ir VMI šiuo metu yra skolingos per 74 mln. litų, bankrutuojančios į bankrotų liūną greit nusineš apie 619 mln. litų skolų.

Susitaikė su bankrotu

Iš viso kreditoriams apie 30 mln. litų skolingos bendrovės "Vingriai" restruktūrizacijos byla veikiausiai baigsis bankrotu. Tuo neabejoja įmonės ilgametis vadovas Česlovas Krinickas. Šios bendrovės bėdos prasidėjo prieš porą metų kaip ir daugeliui kitų įmonių, tačiau lemtingą kablelį jos gyvavimo istorijoje padėjo "Sodra".

"Buvome paėmę didelius kreditus iš bankų šiuolaikiškai įrangai ir pastatų rekonstrukcijai. Kadangi daugiausia pajamų gaudavome iš Jungtinių Valstijų užsakovų, dirbome pagal aukštus jų reikalavimus. Gaminome jiems aukštąsias technologijas ir galvojome tik apie plėtrą. Todėl paimti kreditai galbūt ir nebuvo pamatuoti. Sumažėjus užsakymų buvome susitarę su bankais dėl atidėjimo ir stengėmės išsilaikyti. Tačiau kai nebuvo iš ko mokėti darbuotojams atlyginimų, "Sodros" sprendimo negalėjome nulemti ir išvengti", – pasakojo Č.Krinickas.

Pasak jo, "Sodrai" paskelbus apie bendrovės "Vingriai" bankrotą teko griebtis kraštutinių priemonių pasaulinio lygio įmonei gelbėti – imtasi restruktūrizacijos, iš 300 darbuotojų teko atleisti 200 ilgus metus įmonėje dirbusių specialistų.

"Atleisdami darbuotojus pagal visus šalies įstatymus užsikrovėme dar 2 mln. litų skolą. Įsitikinau, kad tikėtis pagalbos iš valstybės net neverta, nors, logiškai galvojant, mokesčių administratoriai turėtų būti suinteresuoti išsaugoti mokesčių mokėtojus ir darbo vietas. Jeigu įmonė pateko į krizinę ekonominę situaciją, šitaip neturėtų būti", – svarstė "Vingrių" generalinis direktorius.

Šiemet EK patvirtinta pagalbos schema restruktūrizuojamoms įmonėms Č.Krinickui net nežinoma, bet jis jau nesitiki pagalbos iš valstybės.

"Mūsų restruktūrizacijos plano nepatvirtino kreditoriai ir mūsų įmonės restruktūrizacija jau nutraukta, einame tiesiai į bankrotą. Vienintelė viltis – stambus investuotojas, kuris galėtų išgelbėti vienintelę Baltijos šalyse tokio lygio bendrovę", – vylėsi pašnekovas.


Komentaras


Dr. Paulius Markovas


"Raidla Lejins & Norcous" vadovaujantysis teisininkas, advokatas

Ne visos restruktūrizuojamos įmonės gali pasinaudoti šia EK patvirtinta valstybės pagalbos schema. Bendrovės turi atitikti tam tikrus kriterijus. Tai susiaurina galinčių pasinaudoti galimybe lengviau atsikvėpti nuo skolų ratą.

Kitas svarbus aspektas – kaip elgsis "Sodros", VMI, Muitinės departamento ir kitų valstybės institucijų atstovai, kurie ateina balsuoti į kreditorių susirinkimus. Šiuo metu situacija paradoksali, nes valstybės pagalbos nurašant skolas konkrečiu atveju buvo galima prašyti visada. Tačiau atstovai dažniausiai balsuodavo prieš tokį restruktūrizacijos planą ir pasmerkdavo įmones bankrutuoti. Tokį savo sprendimą valstybės institucijų atstovai aiškindavo tuo, kad esą nėra jokio teisės akto, pagal kurį galėtų būti nurašomos skolos. Į EK kreiptasi tik dėl valstybės pagalbos, prašyta neskaičiuoti delspinigių.

Kyla klausimas, kodėl prašyta EK išvados leisti teikti valstybės pagalbą už 258 mln. litų? Gali būti, kad kaupiasi kritinė masė skolų, kurios ir bus nurašytos pagal šią schemą. Kitas variantas, dėl kurio nenustebčiau, kad tai yra suma, skirta jau restruktūrizuojamoms įmonėms, kurios į EK dėl delspinigių sustabdymo nesikreipė laiku ir dabar tai daroma vienu metu.

Iš tikrųjų abejoju, ar bus nurašytos 258 mln. litų skolos valstybei. Veikiausiai tai bus skirta skoloms išdėlioti ir joms mokėti be palūkanų.