Prieš 30 metų atvykau gyventi į sostinę ir kurti savo jaunystės svajonių. Tuomet vis dar buvome okupuoti sovietų, biedni ir nedrąsūs, bet Vilniuje galėjome matyti tai, kas šalyje tuo metu buvo geriausia, pažangiausia, prestižiškiausia ir moderniausia. Didingai atrodė teatrai, universitetai, sporto salės, baseinai ir stadionai. Atkurtos valstybės žmonės tikėjo, kad laikui bėgant pavyks sukurti dar geresnį, modernesnį, didesnių galimybių bei tuo pačiu patogesnį gyvenimą.