Dažnas žmogus, ypač gimęs ir augęs kaime, savo vaikystę dažniausiai skirsto į du laikotarpius: į ikimokyklinius ir mokyklinius metus. Ikimokykliniai metai kaimiečiui būdavo labai ilgi, nes gyvenimas buvo pilnas pavojų – jokių darželių, o tik kova už būtį, net savo kieme.
O už mokyklos durų slypėjo nežinomas, paslaptingas pasaulis, į kurį norėjosi kuo greičiau patekti vien dėl to, kad vyresnieji nosies neriestų, mažium nevadintų, norėjosi, taip sakant, greičiau pakeisti savo socialinį statusą.
Nebuvo mano kaime vaistininko, paštininko, policininko. Vienintel
.png)
