Galerija „Aukso pjūvis“ Gelgaudiškio dvaro rūmuose pristato kaunietės dailininkės Eglės Petraitytės-Talalienės koliažo darbų ir akvarelių parodą „Dvaro link“.
„Mano tikslas tapyboje – ramybė, kad, žvelgiant į paveikslą, būtų galima pailsėti dvasiškai, ir tai tikrai pavyksta“, – sako menininkas Marius Morkūnas. Kauniečio tapytojo, fotomenininko, dizainerio M. Morkūno kūryba pristatoma Kauno kultūros centre veikiančioje personalinėje tapybos darbų paroda „Tarp gamtos ir potėpio“.
Kiekvienas pasaulio miestas turi savo veidą, kurį apibūdinti žodžiais yra sudėtinga, nes tai ne architektūra ir žmonės, o veiksmas, emocija ir būvis. Jeigu užsimerktumėte ir įsivaizduotumėte Kauno veidą, koks jis būtų?
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veikia Irenos Piliutytės paroda „Vakar, šiandien ir visada... Lietuvos kultūros veikėjų – raštijos pradininkų, knygnešių, Lietuvos prezidentų portretai“.
Paveikslai – lyg langai ar mini gobelenai. Žinomas Izraelio menininkas Anatolijus Baratinskis, jau keletą metų dalyvaujantis mūsų šalies pleneruose ir parodose, šįkart pristato kūrinių seriją, kuri perteikia jo įspūdžius apie Lietuvą ir kuri sukurta specialiai „Aukso pjūvio“ galerijai.
Garliavos sporto ir kultūros centre atidaryta talentingos ir kūrybingos tapytojos, kraštovaizdžio architektės, dėstytojos Indrės Gražulevičiūtės-Vilėniškės paroda „Bėganti su lapėmis“.
Avatarai; programėlės iš vos kelių žodžių, sukuriančios skaitmeninius vaizdus; robotai, padedantys atlikti chirurginę operaciją; surenkantis ir analizuojantis informaciją dirbtinis intelektas, įgavęs virtualų pavidalą... Dirbtiniu intelektu (DI) grįstų technologijų šuolis toks milžiniškas, kad tai jau nebėra fantastinių filmų siužetai, bet realybė.
Kartu su paroda „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ Kauno paveikslų galerijoje atidaryta ir kita ekspozicija, nenutolstanti nuo avangardinio meno, – „Vieno laiško istorija“. Parodos kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė kertine parodos ašimi pasirinko vieną eksponatą – laišką, rašytą 1999 m. Jo autorius – Jonas Mekas.
Dar vieni kalendoriniai metai pasistūmėjo tolyn, tačiau tik su žiemos pabaiga daugelis mintyse palieka praėjusius metus. Užmiršti 2022-ųjų nederėtų, juk jie buvo oficialiai paskelbti Jono Meko metais.