.png)
2021-07-22 15:00:00
Mano kaime baigia įrengti kotedžą. Ne taip seniai vieno kaimynų susibėgimo metu pajuokavau, kad kaip tik bus nekviestiems svečiams apgyvendinti. Beliks tik minaretą pastatyti.
Kęstutis Grubliauskas
2015-09-02 08:25:00
Niekada nebuvau griežtai nusistatęs prieš homoseksualus, lesbietes ar kitus netradicinės seksualinės orientacijos žmones. Na, gal tik sovietiniais laikais, kai jie buvo priskiriami pūvančiam kapitalizmui.
Žiūrint iš dabartinės demokratiškos pozicijos, būtų galima juos priskirti disidentams, klojusiems pamatą tolerancijai. Nematau nieko blogo, jei už tą disidentinę veiklą jiems leis tuoktis, bet niekada nepritarsiu vaikų įvaikinimui. Vien dėl paprasto reiškinio mūsų visuomenėje. Su kuo skyrybų atveju liktų vaikas ir kuris kuriam ar kuri kuriai mokės alimentus? Kaip
2015-08-19 12:41:00
Be technologijų dabar – niekur, jos tyko net ir tualete. Pirmą kartą patekęs į technologijų prikaišiotą išvietę Vakaruose, atvirai pasakius, pasimečiau. Vilkiku važinėdamas po plačiąją tėvynę visko mačiau, o ir tam tikrose įmonių vietose virš galvos ant surūdijusio vamzdžio grėsmingai styrodavo bakelis ir kabėdavo solidi grandinė. Timptelėjai, suriaumojo krioklys ir bėgi lauk, kad patį su viskuo nenuneštų. O vakarietiškame... Tik akinančio baltumo puodas ir baltoje sienoje visą procesą stebinti juoda akis. Net nejauku. Kai atsistojęs atsisukau į akį, ji
2014-03-19 05:00:00
Sujudo, sukruto, nes meška prabudo. Pavasaris. Boriso Jelcino žaizdas išsilaižė ir dantimis kaukštelėjo. Nepadėjo nei euroskiepai, nei amerikietiškas dresavimas. Meška – ne beždžionėlė ir taip lengvai nepasiduoda dresūrai, bet kaip papūga pamėgdžioti moka. Kailis užaugo, nagai ataugo, dantis stomatologai sutvarkė. Ko tada nepatriukšmauti?
Pasipraktikavo Kaukaze, pažiūrėjo, kaip dirba jos buvę dresuotojai, ir pirmyn į savarankišką medžioklę. Pirmas rimtas kąsnis – savi broliai ukrainiečiai. Sakoma, "mušk savus, kad svetimi bijotų". Buvo laikas, kai su visai
2014-03-06 14:51:00
Žygis į Rytus. Nes Vakaruose nebėra ko auklėti, o po Jugoslavijos ir vietos neliko manevrams. Rytai – kas kita. Ten daug norinčiųjų ir nenorinčiųjų (pastarieji nesvarbūs) vakarietiškos demokratijos ir neaprėpiami plotai manevrams. Tai tada pirmyn į Rytus.
Naujas kryžiaus žygis dėl... Bet kryžiaus žygiai jau seniai praeityje ir dabartiniai demokratijos karžygiai nenoriai juos prisimena, nes žygiai buvo skausmingi, o kryžius – tik priedanga.
Na, bet tada buvo kiti laikai – valdovai viena galvojo, kita sakė, o trečia darė. Jokios demokratijos. Dabar viskas aišku. A
2014-02-27 05:00:00
Referendumai. Kokių tik jų nebuvo ir kokių dar bus. Gražiai skamba pasakymas "reikia atsiklausti tautos nuomonės".
Kokios tautos? Gal tos tautos dalies, kuri turi priėjimą prie masinių informacijos priemonių ir kuriai rūpi ne tautos nuomonė, o savo požiūrių viešinimas, politinių taškų rinkimas ir atsakomybės už galimas nesėkmes perkėlimas ant liaudies pečių.
Referendumas dėl atominės elektrinės. Ką galėjo paprastas pilietis, neturintis specialių žinių ir energetiko išsilavinimo, pasakyti, ar reikia atominės elektrinės, kokia nauda Lietuvai iš jos statymo, ek
2014-02-13 05:17:00
Olimpinės žaidynės. Nežinau, ar pasaulis yra ką nors geresnio sugalvojęs, kad būtų galima užmiršus pykčius, politiką susėsti aplink areną, kad ir skirtingose pusėse, pasidžiaugti nuostabia atidarymo ceremonija, sporto renginiais. Net didžiausi tironai stengdavosi sustabdyti karus ir leisti pasauliui pasidžiaugti olimpine taika.
Tiesa, pasitaiko, kad kas nors iššauna iš patrankos olimpiados metu. Nesvarbu į ką ir dėl ko, svarbu iššauti ir pagąsdinti pasaulį ant vieno iš praeities karvedžių kapo iškaltais žodžiais: "Kai aš atsikelsiu, pasaulis sudrebės". Ači
2014-02-04 09:27:00
Rašydamas apsakymą apie vaikystę neturėjau tikslo tapti šiek tiek žinomas ir negalvojau kam nors pakenkti ar, priešingai, dalyvauti kieno nors rinkimų kampanijoje. Rašiau daugiau sau, savo artimiesiems.
Norėjau tą tarybinį laikotarpį, kurio daugelis mūsų politikų labai bijo, prisiminti su nuoširdžiu vaikišku humoru. Džiugu, jei kam patiko ir paskatino mintimis grįžti į savo jaunas dienas.
Taip, aš su nostalgija prisimenu tą laikotarpį ir ne dėl to, kad buvo pigi dešra ir degtinė, o todėl, kad buvau linksmas, išdykęs berniūkštis su kirpčiukais, šortais ir ne
2014-01-28 10:18:00
Neskubėdamas ėjau senamiesčiu. Brolis sakė, kad ir Tėvelis prieš pat mirtį vaikščiojo šiomis gatvėmis lyg ieškodamas ką pametęs. Galvoje sukosi mintis, kad tėvai mirdami nubrėžia ribą, kurią vaikams nedera peržengti. Vyresnysis peržengė Mamytės pažymėtą liniją ir eina link Tėvelio, o aš visai netoli pirmosios ribos. Nežinau kiek tiesos, bet seneliai ir tėvukai iškeliavo anapilin maždaug tokio pat amžiaus. Na aš dar turiu rezervo, tai galiu drąsiai pasivaikščioti vaikystėje pramintais
- ‹‹
- Puslapis 2
