Kokios kultūros? Tokį klausimą norisi pateikti užrašo / idėjos / projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ autoriams / organizatoriams ir visiems, kas nujaučiamą sąvokos „kultūra“ turinį priima kaip vienareikšmį gėrį.
Lietuvos Konstitucijoje įrašyta: nuosavybė neliečiama. Čia pat minima galimybė paimti ją tik įstatymo nustatyta tvarka teisingai atlyginant. Pasirodo, yra ir kitų nuosavybės transformacijos galimybių, kurias, dažnai to net nefiksuodami, realizuojame nuolatos, lokaliu ir net globaliu mastu – dalijame ir / arba vagiame viešai ir nebaudžiami.
Vertindami žmonijos pažangą, paanalizuokime, kaip elgiamės su tuo, ko reikėtų atsikratyti. Dabar, po tam tikro fizinio ir, tikėtina, protinio atokvėpio, yra gera proga nebegrįžti į saviapgaulės spąstus vedantį kelią.
Visiškai naujos teorijos fizikoje – kvantų mechanikos, kuri negalėjo rastis kaip išvestis iš ankstesnės pažinimo patirties, kūrimo laikotarpiu ypač aštriai kirtosi klasikinės ir naujos teorijos požiūriai.
Nuolat ieškau knygos, kurią galėčiau skaityti visą gyvenimą atrasdamas vis kažką nauja. Jų, kaip tikrų draugų, nėra ir negali būti daug. Tai kūrinys, su kuriuo gali nuolat augti. Esant progai, savo mokiniams linkiu niekada neužaugti. Tai reiškia, kad linkiu neprarasti galimybės nuolat augti – juk nustojame augti tada, kai pradedame manyti, kad jau užaugome.