„Viena svarbiausių kino kūrėjo atsakomybių – pasakoti rečiau girdimas istorijas“, – sako režisierė Irma Pužauskaitė. Jos debiutinio ilgametražio filmo „9-as žingsnis“ premjera netrukus vyks 28-ajame „Kino pavasaryje“.
„Vargu, ar įmanoma kurti santykius nieko nesitikint, tačiau svarbu, kad tavo poreikiai nepradėtų kenkti kitam“, – sako režisierė Austėja Urbaitė. 28-ojo „Kino Pavasario“ žiūrovai jau greitai išvys jos debiutinį ilgo metro filmą „Per arti“.
„Nebūtina vaikams pirkti daug žaislų, nes jų galima pasigaminti patiems“, – tikina dviejų vaikų mama Rūta Šniokienė. Naudodama namuose turimus reikmenis, kaunietė kuria lavinančius žaidimus, kuriuos mažieji noriai žaidžia. Kūrybingos mamos idėjos jau sulaukė susidomėjimo ir socialiniuose tinkluose.
„Didžiausias malonumas yra ryte išeiti į kiemą ir klausytis medžių ošimo“, – šypsosi Adelė ir Paulius Dranseikos. Prieš porą metų jie atsisakė gyvenimo sostinėje ir išsikraustė į seną sodybą gamtos apsuptyje. Įsigytą 100-metį namą pora renovuoja savo rankomis, jį pamažu paversdami inovatyviu gyvenamuoju būstu.
„XVI a. neretai vadinamas Kauno aukso amžiumi. Tuo metu vyko daug statybų, miestas plėtėsi, augo gyventojų skaičius“, – pastebi istorikė, Kauno miesto muziejaus Ekspozicijų ir parodų skyriaus kuratorė Lina Mikalkėnaitė. Ji – viena iš knygos „Kaunas: pasakojimai apie miestą ir jo žmones“ autorių.
„Visiems kažkodėl atrodo, kad dviem šokėjams poroje turi būti sudėtinga, tačiau taip nėra“, – juokiasi buvusi Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Rūta Kavaliauskienė. Kartu su vyru Sauliumi Kavaliausku „Auroje“ ji šoko beveik tris dešimtmečius. Per juos pora susituokė, susilaukė vaikų, dalyvavo ne vieno legendinio šokio pastatyme, patyrė daug nuotykių ir kelionių.
„Kartais pagalvoju, kad būtų sveika kuriam laikui atsitraukti nuo rašymo ir, pavyzdžiui, užveisti gervuogių ūkį. Kita vertus, kam keisti gyvenimo būdą, jei jis ir taip puikus?“ – juokiasi rašytoja Jurga Tumasonytė. Skaitytojams žinoma ne tik kaip knygų autorė, bet ir literatūros kritikė, kultūros žurnalistė, pristato naujausią savo novelių romaną „Naujagimiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
„Keliaudamas iš vietinių gyventojų sulaukiu tiek pagalbos, kad ir pats kasdien tampu geresniu žmogumi“, – šypsosi fotografas Gustas Scinskas. Devyniolikmetis vilnietis prieš keletą mėnesių leidosi į kelionę po pasaulį, kurios metu tikisi aplankyti ne vieną egzotišką kraštą. Nešinas kuprine vaikinas keliauja vienas, tačiau nuoboduliu tikrai nesiskundžia.
Ar įmanoma pasigrožėti paveikslu, kurio negali pamatyti? Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus vykdo projektą „Matyti širdimi“ ir kviečia regėjimo negalią turinčius žmones garsiausio Lietuvos dailininko kūrinius patirti lytėjimu.
„Norėjome stalo žaidimo, kuris supažindintų su finansų rinkų veikimu, bet būtų įdomus ir suprantamas visiems“, – sako Jonas Leščiauskas. Jis su broliais Audriumi ir Egidijumi sukūrė unikalia mechanika pasižymintį stalo žaidimą „Mad Market“ (liet. pašėlusi rinka). Brolių kūrinys profesionalių žaidėjų buvo įvertintas kaip vienas geriausių lietuviškų ekonominių stalo žaidimų.