Vaikystėje niekada nesuprasdavau istorijų apie tai, kaip vaikai tyčia ar netyčia sudaužo vazas. Galbūt dėl to, kad namie neturėjome vazų. Paauglystėje vienas populiariausių atsikirtimų į patyčias – pasakymas „dužęs“. Į šią frazę niekada nebūdavo atsakymo, tad visi užgauliojimai greitai išblėsdavo. Paaugus imi suprasti, kad kiekvienas esame tarsi vaza ir galime dužti ar įskilti. Galime nieko su tuo nedaryti, tačiau plika akimi matomi įskilimai niekur nedings.