Skiriu savo sūnui
Nežinau, kaip jums, bet man nesunku mintyse įsivaizduoti daugelį dalykų. Tik labai gaila, kad beveik niekada nepavyksta paversti jų tikrove. Tikriausiai dėl to, kad esu dailininkė, turiu lakią fantaziją.
Šioje parodoje eksponuojama nedidelė dalis mano darbų, sukurtų 2020 m. Tuo laikotarpiu sukūriau seriją tapybos darbų ant didelių popieriaus lapų ir ieškojau būdų, kaip juos įrėminti, užkonservuoti, kad, laikui bėgant, nesuplyštų ir nesusigadintų. Šie paveikslai sukurti akriliniais ir purškiamais dažais ant popieriaus ir stiklo.
Nuo savo namų iki Lampėdžio ežero einu įprastu keliu. Žingsniuoju siaura gatvele ir, pasilabinus su keliais labai maloniais kaimynais, atsiduriu miškelyje. O ten driekiasi takelis, iš kurio išsukus, dar siauresniu keliuku palei pat tvorą išnyru tiesiai prie Lampėdžių karjero. Mane pasitinka siūbuojantys medžiai ir dideli vėjo gūsiai. Vėjas kaip pašėlęs, skverbiasi pro medžius ir lapų viršūnes. Rudeninė vėtra žeria smėlį tiesiai į akis.
Šis pasakojimas – apie gamtą, peizažus, mokyklą, vidinį vaiką, kuris slypi kiekviename iš mūsų ir, žinoma, apie tapybą. Mano rašinys talpina daugybę skirtingų dalykų, bet turi vieną giją, kuri jungia visas šias skirtingas istorijas. Ta gija – aš pati ir mano ilga kelionė atminties labirintais. Tai iš naujo atrasta ir suvokta begalinė, besąlygiška meilė sau ir kitiems, kai save ir skaudžius praeities įvykius bandau apgaubti susitaikymo ir ramybės skraiste.
Gyvenu netoli ežero. Ne taip jau netoli, kad ranka pasiekčiau, bet gana arti, kad nužingsniuočiau. Žmonės šią vietą vadina Lampėdžių karjeru, o aš ją vadinu tiesiog ežeru. Esu tapytoja ir kiekvieną dieną ieškau kažko neįprasto ir nepakartojamo savo kūrybai.
Kas yra šiuolaikinis meno kūrinys? Kaip jį galima pakabinti ant sienos? Ar jį reikėtų derinti prie tapetų, ar naujų lovos apmušalų? Ar jis turėtų mus džiuginti, nuraminti ar sukurti pozityvią namų atmosferą? Kokie turėtų būti tapybos kūrinio siužetai? Tapytoja Audronė Petrašiūnaitė tvirtina: „Tapyba nėra masažo kabinetas, ji nebūtinai teikia malonumą. Jei paveikslas geras, nesvarbu, kas jame pavaizduota, – senatvė, mirtis ar Kristaus nukryžiavimas. Net ir tokiu atveju tai nebus negatyvus darbas", – LRT Klasikai dėstė savo mintis Audronė.