Asociacijos „Investors‘ Forum“ nariai penktadienį susitinka su Vyriausybės nariais apžvelgti didžiausią įtaką Lietuvos konkurencingumui darančius veiksnius ir pateiks investicinės aplinkos gerinimo pasiūlymų.
Prezidentas Gitanas Nausėda su devynių Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais ragina Europos Komisiją (EK) parengti ilgalaikę strategiją ES konkurencingumui didinti.
Pasauliniame konkurencingumo indekse Lietuva šiemet, palyginti su pernai, pakilo viena pozicija – iš 30 į 29-ąją tarp 63 šalių. Didžiausias iššūkis Lietuvos ekonomikos konkurencingumui, kaip rodo Šveicarijos tarptautinio vadybos instituto IMD konkurencingumo indekso dedamosios, buvo stabilios ekonominės aplinkos išlaikymas, pranešė Inovacijų agentūra.
Rizikos fondų valdymo įmonės „Covalis Capital“ vyriausiasis ekonomistas Paulius Kunčinas sako, kad Lietuva sparčiai „perleidžia“ talentingus darbuotojus valstybėms, kurios jiems siūlo palankesnes sąlygas.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad Lietuvai vis labiau suartėjant su kitų Europos valstybių rinkomis, nebegalima savo gamybos grįsti žemais kaštais ir pigia darbo jėga, todėl ilguoju laikotarpiu Lietuva turėtų savo konkurencinį pranašumą grįsti inovatyvumu. Tačiau premjerė pabrėžė, kad Lietuva jau ir dabar gali būti laikoma pažangia ekonomika.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacija (LMVVK) teigia, kad situacija šalies transporto sektoriuje yra kritinė dėl vilkikų vairuotojų trūkumo. Anot konfederacijos, transporto įmonės masiškai keliasi į Lenkiją, kur vairuotojų įdarbinimo galimybės paprastesnės, o procedūros – trumpesnės.
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamą pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija. Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.
Lietuva – maža šalis, kurios ekonomikos ir verslo vystymosi tendencijos, jos konkurencingumas labai priklauso nuo makroekonomikos situacijos bei kaimyninių šalių konkurencingumo. Dauguma šalių, siekdamos, kad jų verslas būtų konkurencingas tarptautinėje rinkoje, mažina administracinę naštą, siekia sudaryti palankesnes sąlygas. Ar mūsų šalis taip pat padeda savo verslui būti konkurencingam?
Lietuvos pieno ūkių konkurencingumas dėl vyraujančių smulkiųjų ūkių išlieka vienas žemiausių Europos Sąjungoje (ES). Pagal vidutinį jų dydį esame ES šalių sąrašo pabaigoje - dėl šios priežasties vidutinės pieno supirkimo kainos šalyje yra vienos mažiausių Bendrijoje.
Nors Kauno regionas konkurencingumo rodikliais nusileidžia tik Vilniaus apskričiai, potencialo šio krašto augimui vis dar apstu. Apie galimas ekonominio augimo perspektyvas orientuojantis į žaliojo verslo sritį, Raudondvario dvare diskutavo apskrities savivaldybių vadovai, žaliosios politikos ir finansų ekspertai bei verslo atstovai.