Europos Sąjungos institucijos ir gamtosaugininkai penktadienį su išlygomis ir atsargiai sveikino svarbų planą, kaip 27 valstybių bloke geriau saugoti gamtą ir kovoti su klimato kaita.
Dėl įšalusio egzotinio krokodilo krante niekas nesuko galvos, tačiau dėl tvenkinyje įšalusių gulbių ant kojų buvo sukeltos visos Pabiržės miestelio tarnybos, pasakojama LNK reportaže.
Vilniaus aplinkosaugininkai gegužės 5-ąją gavę informacijos apie aplinkos teršėją atliekomis, jau kitą dieną nustatė užsienio pilietį, miško vietovę Vilniuje užteršusį automobilių ardymo ir statybinėmis atliekomis. Penktadienį buvo sulaikytas dar vienas asmuo, didelį kiekį atliekų gabenantis į tą pačią vietą.
Pirmadienį apie pasitraukimą iš Aplinkos ministerijos (AM) pavasarį inicijuoto Nacionalinio miškų susitarimo (NMS) paskelbus daugumai gamtosaugininkų, procesui vadovaujančiai koordinancinei grupei priklausantys Seimo nariai mano, kad tolesnės diskusijos dėl Lietuvos miškų negali būti vaisingos, jei jose neliks aplinkos ir visuomenės interesą ginančių grupių.
Pavasaris gamtosaugininkams yra intensyviausio darbo metas, nes per nerštą nemažai žvejų nepaiso draudimų ir bando gaudyti žuvis neteisėtais būdais. Nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos išaiškinama daugiausia pažeidimų, gamtos saugotojai dažniausiai dirba naktimis ir savaitgaliais.
Jau prasidėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.
Gamtosaugininkai protestuoja prieš Lenkijos planus leisti medžioti stumbrus, bet šalies valdžia tvirtina, kad to reikia norint išlaikyti bandos gerovę, be to, bus galima pelnyti lėšų šių gyvūnų išlaikymui.
Aukščiausiasis Švedijos teismas penktadienį leido kitų metų pradžioje sumedžioti 24 vilkus, nors šią nutartį pasmerkė šalies gamtosaugininkai, besibaiminantys, kad dėl to vilkams iškils grėsmė išnykti.