Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje.
Nuo vasaros pagal naują, centralizuotą tvarką dirbantys greitosios pagalbos medikai sako, kad sistema gerai neveiks, kol nebus įvestas neskubių iškvietimų apmokestinimas.
Klaipėdos savivaldybės administracija siūlys tarybai balsuoti už sprendimą apmokestinti viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių paslaugas. Už kilovatvalandę bus prašoma 40 centų. Panašu, kad uostamiesčio įkrovimo stotelės gali tapti brangesnėmis nei Latvijoje.
Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.
Patikslinusi ankstesnį mokesčių reformos projektą, Finansų ministerija siūlo didinti papildomo pajamų mokesčio tarifo ribą, keisti mažų įmonių pelno mokesčio skaičiavimą, taip pat didinti neapmokestinamo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) ribą.
Siekiant mažinti plastiko vartojimą, jau nuo liepos prekybos centruose itin ploni plastikiniai maišeliai nebebus nemokami, o už juos prekybininkai svarsto imti 1–5 centus, praneša LRT portalas.
Diskusijos dėl cezario pjūvio įsisiūbavo. Kritikos negaili ir medikai, ir kai kurie Seimo nariai. Kelis mėnesius galiojusią tvarką Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo taisyti, tačiau liko daug neatsakytų klausimų, pasakojama LNK reportaže.
Finansų ministerijai siūlant individualią veiklą apmokestinti 20 proc. finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad pajamos turi būti apmokestinamos pagal jų dydį, o ne veiklos formas.