„Mane nuolat lydi kaltės jausmas, jog nepakankamai kalbuosi su vaiku, gal nedaug su juo žaidžiu. Išėjus iš namų nors valandai į laidą ar į parduotuvę, lydi kaltės jausmas, kad vaikas nemoka suprasti, jog mama grįš. Baiminuosi, kad jo pasąmonėje liks vaizdinys, jog mamos nėra. Ta kaltė nuolat graužia“, – apie motinystę atvirauja Živilė Kropaitė.