Priešpriešos situaciją, kai pusė komisijos narių priešinosi jo paskyrimui, jau reikia užmiršti, komisija nusiteikusi dirbti konstruktyviai, sako naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovas Audrys Antanaitis.
„Bet kokius pakeitimus reikia daryti ypatingai atsargiai. Jei šitų trijų raidžių įvedimas yra būtinas, tai reikia atsakyti kam ir kodėl. Komisija pirmiausiai saugo lietuvių kalbos interesą. Ar tas įvedimas bus naudingas lietuvių kalbai ar jis padarys kažkokios žalos? Sudėkime visus argumentus. Jei tas įvedimas nereikalingas, tai padarys žalos“, – sako išrinktas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas A. Antanaitis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako balsavęs prieš portalo alkas.lt redaktoriaus Audrio Antanaičio paskyrimą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku siūlomas portalo alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis prisistatydamas Seime atmetė priekaištus dėl kompetencijos trūkumo ir vadino save profesionalu, o klausiamas pozicijos dėl „w“ dokumentuose tvirtino jos neturintis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis siūlo iš naujo formuoti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), pusei jos narių pasisakius prieš Seimo komiteto pasirinkimą vadovu siūlyti portalo alkas.lt redaktorių Audrį Antanaitį.
Aštuoni naujai išrinktos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nariai sako neįsivaizduojantys darbo vadovaujant portalo alkas.lt redaktoriui Audriui Antanaičiui ir siūlo jo neskirti komisijos pirmininku.
Visuomenė suskaldyta dėl kelių nelietuviškų raidžių rašymo asmenvardžiuose ir tai liudija, kad kalba pasitelkta politikavimui, sako žurnalistas Audrys Antanaitis, kurį Seimo Švietimo ir mokslo komitetas išrinko kandidatu vadovauti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK).
Premjeras Saulius Skvernelis sako nesibaiminantis, kad nauju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovu paskyrus portalo alkas.lt redaktorių Audrį Antanaitį žlugtų jo remiami projektai dėl liberalios asmenvardžių rašybos dokumentuose.
Esperanto – kalba, kuri neišplito taip, kaip anglų, tačiau jos tikrai dar negalime vadinti mirštančia. „Tai – atgimstanti kalba“, – tikina Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrys Antanaitis, teigiantis, kad esperanto kalba apie 6 milijonai žmonių įvairiuose pasaulio žemynuose.