Lietuvių kalba – tautą prigimtiniais saitais siejanti savastis. Galima sakyti, kad kalboje yra tautos namai. Kalbos pagrindu nuo XVI a. kuriama tautos kultūra. Kalba buvo vienas kertinių dalykų tautai XX a. pradžioje steigiant nepriklausomą valstybę. Ją sukūrus, lietuvių kalba tapo valstybine. O tai reiškia, kad prasidėjo kokybiškai naujas jos gyvavimo laikotarpis, kai kalba ėmė skleistis visose valstybės gyvenimo srityse. Deja, šis laikotarpis truko neilgai. Okupacijos metais lietuvių kalbai teko tik tautinės kalbos vaidmuo. Valstybinis jos statusas buvo atkurtas XX a. pabaigoje Lietuvai vėl iškovojus nepriklausomybę. Valstybinę kalbą puoselėti, jos turtus kaupti, tvarkyti ir skelbti, jos raidą ir vartojimą šiuolaikinėje visuomenėje tirti buvo patikėta valstybės mokslo įstaigai – Lietuvių kalbos institutui.